A. Pitrėnienei skauda galvą dėl profsąjungų

2014-07-10

„Klausimai – teisingi, tik datos – nerealios“, – taip Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės Švietimo ir mokslo ministerijai įteikti reikalavimai liepos 9 d. buvo apibendrinti Seimo švietimo, mokslo ir kultūros komitete.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas, komentuodamas profsąjungų reikalavimus, teigė, jog jau atėjo laikas atkurti vaikui skirtas lėšas – mokinio krepšelio dydį, juolab kad Seimo nariai savo atlyginimus jau senokai atsistatė. Pasak jo, mokymui skirtų lėšų sumažinimas turi didelę įtaką ugdymo kokybei. Ugdymo kokybės Lietuvoje prastėjimą rodo įvairių tarptautinių tyrimų, valstybinių brandos egzaminų rezultatai. Be to, daugelį mokytojams aktualių klausimų ir keliamų reikalavimų galima būtų reglamentuoti šakiniais susitarimais, kaip yra visoje ES. A. Navicko teigimu, profsąjungų jungtinės atstovybės nariai šiandien į komiteto posėdį atėję tikėdamiesi išgirsti apie ketinamus priimti realius sprendimus.

Tačiau komiteto pirmininkei Audronei Pitrėnienei labiausia rūpėjo ne patys reikalavimai, o profsąjungos. Ji stebėjosi, kodėl švietimo srityje yra tiek profsąjungų, kurių reikalavimai skiriasi ir net esą vieni kitiems prieštarauja. „Kaip mums, komitetui, dabar reikia reaguoti?“, – neslėpdama susierzinimo klausė komiteto pirmininkė.

„Ne be politikų pagalbos kartais tų profsąjungų ir daugėja“, – replikavo LŠDPS vadovas bei pasiūlė komiteto nariams „reaguoti labai paprastai“ ir žiūrėti į reikalavimų turinį, o nesigilinti į profesinių sąjungų veiklą. „Manau, kad protingiausia dabar būtų atstatyti tai kas buvo, t.y. mokinio krepšelio dydį, o nekalbėti apie naujos tvarkos kūrimą, kas užtruks ne vienerius metus. Vaikai juk nekalti, kad finansavimas sumažintas, juolab kad išėjom iš krizės, auga bendrasis vidaus produktas. Atkurkit mokinio krepšelio dydį, o dėl kitokio finansavimo modelio diskutuokim vėliau, kai bent jau to naujo modelio projektą turėsime“, – kalbėjo A. Navickas.

Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis, antrindamas Seimo komiteto pirmininkei, pastebėjo, kad profsąjungos konkuruojančios tarpusavyje, „katrie pasirodysit kietesni“. Tačiau kalbėdamas apie reikalavimus, nors ir pripažino, kad viskas surašyta „teisingai“ ir „gerai“, ministras patikino, kad papildomi 500-600 mln. litų, kurių esą reikia jiems įgyvendinti, „neateis“, nes jų Lietuvoje „paprasčiausiai nėra“. Be to, grasinimai streikais nuo spalio, pasak jo, ne vietoje, nes valstybės biudžetą bei sumą, numatytą švietimui kitiems metams, „turėsime tik gruodžio pabaigoje“.

Ministras užsiminė, kad „fiziškai ar mechaniškai“ pakelti atlyginimus keliolika ar keliasdešimt litų nėra gerai, nes galbūt bus pereinama prie klasės krepšelio. Jis paminėjo, kad reikia sudaryti darbo grupę Vyriausybėje, kuri neva „susidėlios“, kaip „šituos visus procesus įgyvendinti“.

A. Navickas pabrėžė, kad teiginiu „pinigų nėra“ manipuliuojama nuolat, tuo tarpu reikia kalbėti apie jų paskirstymą, nes nuolat mažėjantis finansavimas švietimui bei tarptautinių institucijų rekomendacijos, kiek turi būti skiriama, rodo, kad ši sritis yra tiesiog apgaudinėjama. „Turiu patirties ir žinau, kad pinigų atsiranda bet kuriuo metų laiku, jeigu tik yra politinė valia“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas. Jo teigimu, reikalavimuose nedaug kalbama apie mokytojų atlyginimus, o prašoma grąžinti tiesiogiai mokymui skiriamų lėšų dydį į 2009m. lygį, kad būtų sudaryta galimybė mokykloms atkurti ugdymo planus, kokie buvo iki ekonominės krizės.

Seimo narės Rimos Baškienės paklaustas dėl darbo grupės, ministras patikino, jog ją formuos Premjeras, o į ją bus įtraukti Savivaldybių asociacijos ir profsąjungų atstovai. Darbo grupė esą bus sudaryta iš 7-9 žmonių. A. Pitrėnienei replikavus, jog esą vien profsąjungų tiek yra, ministras teigė, kad joms teks deleguoti vieną ar du atstovus.

Čia Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė vėl išreiškė susirūpinimą, kad mokytojų profsąjungos „tarp savęs nesikalbančios“. LŠDPS pirmininko A. Navicko replika, kad kai kurios profsąjungos yra politiškai angažuotos, suerzino Darbo partijos atstovę A. Pitrėnienę. 

Posėdžio klausimas dėl profsąjungų reikalavimų pabaigtas komiteto sprendimu prašyti Vyriausybės sudaryti darbo grupę, kurioje būtų atstovaujama visoms profsąjungoms, ir spręsti švietimo bendruomenės keliamus klausimus.

Vėliau įvykusiame Švietimo profesinių sąjungų jungtinės atstovybės pasitarime konstatuota, jog atsakingų politikų reakcija į reikalavimus nerodo pozityvių postūmių, todėl pasirengimas streikams tęsiamas. Rugpjūčio antroje pusėje bus tvirtinamas konkretus veiksmų planas, o vienas jo punktų – šalies mokytojų apklausa dėl pritarimo reikalavimams ir nusiteikimo streikuoti. Prisidėti prie šio plano tobulinimo ir vykdymo bus kviečiamos ir kitos dvi profesinės sąjungos – Lietuvos švietimo įstaigų ir Lietuvos švietimo profesinės sąjungos.

—-

Į Lietuvos švietimo profesinių sąjungų jungtinę atstovybę yra susibūrusios: Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga, Lietuvos profesinė sąjunga ,,Sandrauga“, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga ,,Solidarumas“. Birželio 17 d. jos Švietimo ir mokslo ministerijai įteikė šiuos reikalavimus:

iki 2014 m. rugsėjo 1 d. atkurti mokinio krepšelio dydį, buvusį iki 2009 m. (3774 Lt, šiuo metu – 3348 Lt); ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogų atlyginimus prilyginti bendrojo lavinimo mokytojų atlyginimams; atkurti bazinę mėnesio algą (BMA), buvusią iki 2009 m. (128 Lt, šiuo metu – 122 Lt); ikimokyklinio ugdymo įstaigų 1,5 metų vaikų grupes sumažinti iki 10, o 3-7 metų – iki 15 vaikų, bendrojo ugdymo mokyklų pradinėse klasėse maksimalų mokinių skaičių sumažinti iki 20-22, 5-8 klasių mokinių maksimalų skaičių sumažinti iki 24-26, o 9-12 klasėse – iki 22-24 mokinių; pasirašyti šakos kolektyvinę sutartį, o iki 2015 m. rugsėjo 1d. sudaryti palankias sąlygas mokytojams išeiti į senatvės pensiją nuo 55 metų.