Vyriausybė švelnino karantiną 45 savivaldybėse, kur sergamumo rodikliai per pastarąsias dvi savaites siekė mažiau nei du šimtus atvejų 100000 gyventojų. Iš šių savivaldybių į mokyklas leista grįžti ir pradinukams. Pradinių klasių moksleivių grįžimą į mokyklas, abiturientų konsultacijas bei kitas pastarosios savaites švietimo naujienas laidoje „Nauja diena“ aptarė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Andrius Navickas.
Kokios yra švietimo darbuotojų nuotaikos po tokio Vyriausybės sprendimo?
Nuotaikos yra pakankamai neblogos. Nors nerimo ir buvo, bet visi jau laukė ir tikėjosi to nuo eksperimento pradžios. Juk praėjo nemažai laiko, kuris parodė, kad nors ir tų užsikrėtimo atvejų ir atsirado po kontaktinio ugdymo atnaujinimo, visgi situacija galbūt nėra tragiška. Aišku, yra baimių dėl priverstinio testavimo ir panašių dalykų, bet pasižiūrėsime, kaip čia bus praktiškai. Turbūt reikia jau bandyti, nes mokslo metai kaip jau ir eina į pabaigą – po mokinių atostogų nebe tiek daug to ir laiko liks.
Ar tokie sprendimai ir toks dalinis atlaisvinimas imtasi laiku, o gal buvo galima tai daryti ir anksčiau?
Ko gero, kad buvo žiūrima į formalius rodiklius, nors, mano nuomone, po eksperimento įvykdymo buvo galima ir anksčiau pradėti tą atlaisvinimą organizuoti.
Pradinukai gali grįžti į mokyklas tik pasidarę kaupinius tyrimus. Kodėl kyla pradinukų ir tėvų baimės daryti tuos tyrimus?
Turbūt bet kokia tokia procedūra, ypatingai vaikams, sukelia nepatogumų ir nėra labai malonu atlikti tuos testus ir gana dažnai. Todėl girdim ir jaučiam nepasitenkinimą. Galbūt visgi tai nebus kliūtis tolimesniam kontaktiniam ugdymui.
Pakalbėkime apie švietimą atskirose regionuose. Kretingos meras teigia, jog tėvai nerodo didelio noro vaikus leisti į mokyklas, nes namie saugu. Kaip švietimo bendruomenė vertina tokį pasisakymą?
Mus nustebino diskusijoje tam tikri atstovai, kurie anksčiau ragino ir skubino greičiau grįžti į mokyklas, bet visgi matom praktiką, jog didžioji tėvų dauguma dabar neskuba į mokyklas, nes supranta, kad ugdymo įstaigos bus ta vieta, kur virusas plinta greičiau ir visi nori to saugumo. Yra tėvai, seneliai – visi nori saugumo ir priprato prie patogumo. Jeigu patys tėvai visgi dirba nuotoliniu būdu, tai žymiai patogiau nei vėl vesti vaikus į mokyklas, o didžiosiose mokyklose nėra taip paprasta.
,,Visgi matom praktiką, jog didžioji tėvų dauguma dabar neskuba į mokyklas, nes supranta, kad ugdymo įstaigos bus ta vieta, kur virusas plinta greičiau ir visi nori to saugumo.‘‘
Vilniaus miesto meras tuo tarpo tikino, jog net nėra įmanoma sugrąžinti visų vaikų saugiai į mokyklas labai greitu tempu. Kaip jūs vertinate tokį pasisakymą ir, Jūsų nuomone, kaip greitai būtų įmanoma visiems vaikams sugrįžti į mokyklas saugiai?
Turbūt reikia sutikti su tokiu pasakymu. Tokiu metu, kai sugrįžta ne visi, yra žymiai paprasčiau užtikrinti galbūt atstumus, galbūt patalpų yra daugiau, galima vėdinti, daugiau keisti klases ir panašiai. Tai ir grįžus visiems į perpildytas klases (dažniausiai vyrauja apie 30 vaikų didžiuosiuose miestuose) saugumo tikrai užtikrinti tokiomis sąlygomis neįmanoma, sudėtinga. Todėl logiškas žingsnis turbūt grįžti palaipsniui. Aišku, yra nuogąstavimų dėl abiturientų, kadangi egzaminai jiems sparčiai artėja. Dabartiniu metu visgi buvo tikimasi ir abiturientų grįžimo į mokyklas.
,,Tai ir grįžus visiems į perpildytas klases (dažniausiai vyrauja apie 30 vaikų didžiuosiuose miestuose) saugumo tikrai užtikrinti tokiomis sąlygomis neįmanoma, sudėtinga. Todėl logiškas žingsnis turbūt grįžti palaipsniui.“
Panevėžio miesto meras sako, kad mokiniai, tėvai ir švietimo darbuotojai labai nori sugrįžti į mokyklas ir pasiruošę ir bando po truputėlį psichologiškai nusiteikti tam. Kodėl atsiranda tokia skirtis tarp savivaldybių? Vilnius sako, kad greitai negali sugrąžinti visų į mokyklas, Kretingoje tėvai nenori sugrąžinti vaikų dėl saugumo, o Panevėžys labai nori atnaujinti kuo greičiau kontaktinį ugdymą?
Daugeliu atveju tai gali būti merų nuomonės ar pozicijos, išsiskiriančios šiuo klausimu. Kiek diskutavom, ir Vilniaus meras teigė, kad lyg visi norėjo į mokyklas, bet, kai tą pabandė padaryti praktiškai, pamatė, kad to noro skubėti grįžti į mokyklas nėra. Manau, kad yra labiau subjektyvi Panevėžio mero nuomonė, jog norima grįžti į mokyklas – kai pradės tai organizuoti, pradės keistis pozicija.
Sužinojus apie karantino atlaisvinimą galbūt praėjo nedaug laiko. Ar yra žinių, kokie pateikti reikalavimai švietimo darbuotojams? Kaip užtikrinti saugumą mokyklose pradinukams sugrįžus į klases? Ar yra tikslūs reikalavimai?
Ypatingai naujų reikalavimų nėra, taikomos tos pačios priemonės, kurios buvo taikomas prieš einat į nuotolinį ugdymą.
Ar sprendimas leisti kiekvienai savivaldybei spręsti atskirai dėl pradinukų kontaktinio ugdymo atnaujinimo neįneš tam tikro chaoso į ugdymo procesą?
Nežino valdžia, kaip nustatyti tas taisykles, kad galėtumėme pajudėti link kontaktinio ugdymo. Lyg ir duodama savivaldybėms apsisprendimo laisvė. Visgi dėl šios priežasties gali būti daug interpretacijų, kaip dabar ir su tomis abiturientų konsultacijomis.
Pakalbėkim apie abiturientus. Brandos egzaminai artėja. Ar pakaks laiko apmokyti po penkis ir kokybiškai paruošti brandos egzaminams, kurie yra jau ant nosies? Sakot, sukels sumaišties, jei bus po penkis grupėje konsultacijos metu?
Mokytojai nelabai supranta tokio sprendimo. Gal tai buvo žiūrėta grynai teisiškai arba pagal normas, kad ne daugiau penkių žmonių? Visgi ugdymo sistemoje nelabai tai suprantama, kaip tai įgyvendinti. Mokytojai klausia, ar čia reikia 25 mokinius skaidyti į penkias grupes? Ir kaip čia atsirinkti tuos penkis mokinius konsultacijoms – ar geriausius, ar blogiausius? Ar mokytojams tiesiog penkis kartus daugiau dirbti? Tokie kartais patarimai iki galo nėra apgalvoti praktiškai ir jie sukelia sumaišties.
,,Mokytojai klausia, ar čia reikia 25 mokinius skaidyti į penkias grupes? Ir kaip čia atsirinkti tuos penkis mokinius konsultacijoms – ar geriausius, ar blogiausius? Ar mokytojams tiesiog penkis kartus daugiau dirbti? Tokie kartais patarimai iki galo nėra apgalvoti praktiškai ir jie sukelia sumaišties.‘‘
Skiepų tema. Kokios mokytojų nuotaikos buvo pristabdžius skiepyti ,,AstraZeneca“?
Aišku, stabilumo tai neįnešė. Jau ir taip buvo abejojančių tais skiepais, o dabar skiepų sustabdymas dar daugiau sukėlė nerimo. Išgirdom ir pasaulio organizacijos aiškinimą. Tai žmones nuramins ir nekils didesnės panikos. Tikimės, jog bus paskiepinti jau ne tik pradinių klasių mokytojai, bet ir gimnazijų mokytojai.
Švietimo ministrė tikino, jog pasiskiepijo 60 procentų pradinių klasių mokytojų. Kodėl tas procentas būtent toks?
Nemaža dalis mokytojų – apie 20 procentų- susilaikė ir abejoja dėl vakcinų patikimumo. Dėl tam tikrų priežasčių suabejoję ,,AstraZeneca‘‘ skiepais nusprendė palaukti naujų vakcinų.
Kaip manote, kaip seksis mokiniams sugrįžti į klases? Ar bus tai visiems naujiena, nes jau pripratome prie nuotolinio?
Tikrai taip. Buvo naujiena nuotolinis mokymas, dabar vėl bus naujiena grįžti į klases. Priprasti ilgai netruks, tik klausimas, ar vėl neatsidursim ant viruso plitimo čia kribos.Va čia kelia daug nerimo.
Ačiū už pokalbį.
Laidos vedėja Gintarė Valancevičiūtė
Visą interviu žiūrėkite čia
LŠDPS informacija
