A.Navickas ,,Žinių radijo” diskusijoje: mokytojų trūkumą skatina nekonkurencingas atlyginimas ir prastos darbo sąlygos

2021-08-31

Kaip naujus mokslo metus pasitinka mokykla? Diskutuoja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas, Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Julius Lukošius Žinių radijo laidoje ,,Atviras pokalbis’’ (vedėjas Raigardas Musnickas).

Didžiausias iššūkis – mokytojų trūkumas

Šiuo metu  svarbiausia užtikrinti mokinių saugumo sąlygas pandemijos laikotarpiu ir grįžti į mokyklas.  Visgi pašnekovų nuomone, didžiausia problema – mokytojų trūkumas.

Jei anksčiau buvo šūkis padaryti mokytojo profesija prestižine, tai, pasak S. Jurkevičiaus, dabar reikėtų pakeisti tą šūkį kitu: ,,bent užtikrinkime, kad Lietuvos mokyklose būtų mokytojų.”  Licėjaus direktoriaus nuomone, ,, dabartinis didžiausias iššūkis surinkti  visoms mokykloms mokytojų kontingentą <…> sudėtinga yra situacija, apie tai buvo kalbama ne vienus metus, bet dabar yra ryškus  liepto galas.”

,,Jei anksčiau buvo šūkis padaryti mokytojo profesija prestižine, dabar reikėtų pakeisti tą šūkį kitu: ,,Bent užtikrinkime, kad Lietuvos mokyklose būtų mokytojų.”

A. Navicko teigimu, mokytojų gali dar labiau trūkti, jeigu dar bus kalbama apie įvairius tuos hibridinius ugdymus.

Ministerijos atstovas įžvelgia  mokytojų trūkumo problemą tik  didžiuosiuose miestuose. Visgi A. Navickas mano, kad tai niekaip nesusiję su mokytojų trūkumu.

,,Mokytojų gali dar labiau trūkti, jeigu dar bus kalbama apie įvairius tuos hibridinius ugdymus.”

,,Uždarius ar neuždarius ten  gyvas ar nebegyvas tas mokyklas, niekas nepasikeis didžiuosiuose miestuose. <…> Pažiūrėkite tų mokytojų amžių. Tie mokytojai tose mokyklose  turbūt yra pensijinio ar priešpensijinio amžiaus, kurie tikrai nevažiuos į Licėjų ieškoti fizikos ar chemijos mokytojo darbo.

Iš esmės politinės valdžios orientuojasi į tokius politinius žaidimus ir tarpusavio santykių aiškinimus. Jeigu valstiečiai gynė savo rinkėją ir sakė, kad tai yra židiniai šviečiančios mokyklos, kurių savaime nei uždaryti, nei atidaryti nereikia, jos savaime užsidaro. <..> Čia tik žmogiškumo klausimas,<..> bet rimtų švietimo problemų visiškai nesprendžia. Jei kalbame apie mokytojų pritraukimą, jaunų atėjimą, tai tikrai čia yra ne tinklo klausimas, čia yra politinis  klausimas”, – kalbėjo A. Navickas.  

Problemos dėl mokytojų trūkumo sprendimas – konkurencingas atlyginimas ir geresnės  darbo sąlygos

Kas gali išspęsti mokytojų trūkumo klausimą? A. Navickas baiminasi, jog vėl profsąjunga bus užpulta , kad kalba vėl apie pinigus, visgi  jis primena, jog gyvename jau senai rinkos sąlygomis ir  mokytojo profesija konkuruoja su kitomis.

,,Gyvename jau senai rinkos sąlygomis ir  mokytojo profesija konkuruoja su kitomis.”

,,Na jeigu neina į mokyklas, tai kažkas turbūt  blogai su ta konkurencija. Profesija turėtų  būti  konkurencinga, kad ją labiau rinktųsi.<…>  Ir  ar mes norime pritraukti į mokyklas, kad tiktai būtų mokytojų, ar norime pritraukti geriausius mokytojus? Jei norime pritraukti geriausius, stipriausius mokytojus, kas iš esmės spręstų ir kokybės klausimą, <…> tai reikia sprendimų, apie kuriuos kalbėta prieš rinkimus – patrauklaus darbo užmokesčio. Dabartinius atlyginimus iš esmės reikėtų dvigubinti norint, kad jie būtų patrauklūs jaunam žmogui. <…> Pasiūlus gerą atlyginimą, baigę universitetus ateitų į mokyklas eilė norinčių. Galima persikvalifikuoti ir baigti pedagogines studijas dirbant – tai būtų paprastesnis sprendimas dabar nei laukti, kada dabartiniai penktokai persiorentuos ir nuspręs  būti mokytoju”, – svarstė profsąjungos lyderis.

,,Tai reikia sprendimų, apie kuriuos kalbėta prieš rinkimus – patrauklaus darbo užmokesčio.”

Įsisenėjusi problema –  ydinga etatinė mokytojų darbo apmokėjimo sistema  nesprendžiama ir tai blogina mokytojų darbo sąlygas

A.Navicko ir S. Jurkevičiaus nuomone, etatinė darbo apmokėjimo tvarka –  tebesitęsianti problema iš praeities, kelianti daug įtampos ir prastinanti  mokytojo darbo sąlygas.

O be atlyginimo, darbo sąlygos ir mokytojo savijauta yra taip pat labai svarbu. Pasak A. Navicko, iš esmės tai yra kertinis aspektas šitoje situacijoje.

,,Ir apie kokią galima kalbėti pagarbą mokytojui arba savijautą, kai nuolat kuriamos kažkokios apmokėjimo sistemos, pastoviai vyksta kažkokios derybos…

Mes labai puikiai tą iliustraciją matėm, kai ir pandeminę situaciją bando suvaldyti kiekviena mokykla atskirai ar tėvai balsuodami. Dabar jau ministerija kalba, kad reikia kažkaip vieningos sistemos valdyti iš ministerijos lygmens.

,,Ir apie kokią galima kalbėti pagarbą mokytojui arba savijautą, kai nuolat kuriamos kažkokios apmokėjimo sistemos, pastoviai vyksta kažkokios derybos…”

Tai lygiai tas pats su apmokėjimu.  Negi mes negalime  išspręsti  mūsų mažoj valstybėje bendros kažkokios apmokėjimo sistemos, kuri nekeltų ginčų ir aiškinimosi, kas ir kaip kurioj mokykloje yra?

 Aš suprantu, tokia situacija yra labai palanki: visi užsiėmę, bendruomenės supriešintos taip ir liko… Kovojam dėl kažkokių ten valandų, o didelės problemos tada lieka ten nuošaly, nes visi užsiėmę.

,,Negi mes negalime išspręsti mūsų mažoj valstybėje bendros kažkokios apmokėjimo sistemos, kuri nekeltų ginčų ir aiškinimosi, kas ir kaip kurioj mokykloje yra?”

Kyla klausimas, kodėl dabartinė valdžia nenori keisti  etatinės apmokėjimo sistemos, nors prieš rinkimus yra tai pažadėjusi padaryti

A. Navickui iš esmės keista girdėti iš politinės valdžios pasakymą ,,iš esmės nieko nespręsim”, kai eidami į rinkimus, sakė, jog iš esmės keisime etatinę apmokėjimo sistemą.

,,Keista girdėti iš politinės valdžios pasakymą ,,iš esmės nieko nespręsim”, kai eidami į rinkimus, sakė, jog iš esmės keisime etatinę apmokėjimo sistemą.”

,,Manau, daug mokytojų ir balsavo už šitą pasirinkimą, kad  bus ši administracinė nesąmonė sprendžiama. Dabar, kai girdim, kad mes nespręsim šitos problemos, tai iš esmės nuvilia mokytojus ir visiškai neoptimistiškai nuteikia mokslo metams – vėl kils įtampa tiek dėl šios situacijos, tiek dėl pandemijos”, – sakė A. Navickas.

Visą laidos įrašą galima žiūrėti čia

LŠDPS informacija