17-oji Vyriausybė baigė savo kadenciją ir penktadienį darbą pradėjo naujoji Vyriausybė. Kaip sekėsi darbuotis nuėjusiai Vyriausybei švietimo srityje ir ko švietimo bendruomenė tikisi iš naujosios Vyriausybės?
S. Skvernelio vadovautos Vyriausybės švietimo politika buvo tokia, jog jos kadencijos metu vyko didžiausias Lietuvoje pedagogų streikas. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko teigimu, valdžia į dialogą su mokytojais nesileido. „Ganėtinai skambiai atėjo Vyriausybė, daug buvo investavusi į viešuosius ryšius. Ir norint, kad dialogas prasidėtų, teko apsigyventi Švietimo ministerijoje“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas LRT „Panoramoje“.
Ir nors Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius, vėliau pakeitęs atstatydintą ministrę J. Petrauskienę, į mokytojų reikalavimus labiau įsiklausė, bet ir jokių esminių pokyčių neįgyvendino.
O kaip naujoji Vyriausybė keis švietimo sistemą? Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas neskuba su vertinimais, ir pačią Vyriausybės programą vertina atsargiai. „Kryptys aiškios, ką visuomenė kalba ilgai, visi nori tinkamos kokybės mokyklose, mokytojai nori gerų sąlygų. Bet programa ir yra tik kryptys, viskas turbūt paaiškės, kai pamatysime priemonių planą – kas, kada, kaip ir ką ketina įgyvendinti. Tada galėsime labiau vertinti, ar ši Vyriausybė bus pasiruošusi kažką keisti ar tiesiog naudoti garsias frazes, kurias, įsibėgėjus darbui, visi pamiršta“, – LRT „Aktualijų studijoje“ kalbėjo jis.
Pasak A. Navicko, jungtinių klasių, kuriose mokosi skirtingo amžiaus vaikai, likvidavimas yra teigiamas žingsnis, tačiau jų Lietuvoje nėra daug. „Tai reikia padaryti, bet didelio poveikio tai turbūt neturės. Nes žiūrint į tai, kiek procentų vaikų jungtinės klasės apima, tai labai mažą procentą sudarytų ir esminės kokybės spragos yra ne čia“, – svarstė jis.
Vyriausybės programoje aprašomas mišrusis mokymas, kad galimų ateities krizių metu, pavyzdžiui, dėl epidemijų ar karščio bangų, mokymasis turėtų nenukentėti, todėl bus siekiama įtvirtinti mokyklų pasirinkimo galimybę iki 25 proc. ugdymo proceso vykdyti nuotoliniu būdu. A. Navicko vertinimu, mišrus mokymas yra neišvengiamybė. „Manau, ta ugdymo dalis nuotoliniu būdu kuo toliau, tuo kokybiškesnė taps ir tie 25 proc. tikrai nebūtų blogai. Tai tikrai galėtų tapti natūraliu procesu“, – sakė jis.
Profesinės sąjungos lyderio nuomone, svarbiausia, kad vyktų dialogas tarp Vyriausybės ir Lietuvos pedagogų. ,,Dėl pokyčių švietime, reikia nustoti dairytis į užsienio ekspertus, ir labiau pasitikėti sava švietimo bendruomene“, – akcentavo A. Navickas.
LŠDPS informacija
Šia tema daugiau:
LRT televizijos laidos „Panorama” įrašas.
