Daliai mokyklų, ypač regionuose, trūksta pedagogų. Švietimo specialistai sako, kad jei nebus imtasi drastiškų priemonių, ateityje pedagogų trūkumas bus dar didesnis.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navickas laidoje ,,Ryto garsai” teigia, jog didžiuosiuose miestuose mokytojų trūksta, tuo tarpu regionuose pedagogų dalykininkų trūkumą kompensuoja tinklo susitraukimas, nes mokyklų mažėjimas ir lemia tokį pesrkirstymą, pedagogų judėjimą iš vienos mokyklos į kitą.
,,Didžiuosiuose miestuose mokytojų trūksta, tuo tarpu regionuose pedagogų dalykininkų trūkumą kompensuoja tinklo susitraukimas, nes mokyklų mažėjimas ir lemia tokį pesrkirstymą, pedagogų judėjimą iš vienos mokyklos į kitą. „
Ką reikia daryti, kad mažėtų pedagogų trūkumas? Pasak A. Navicko, taikomos priemonės kaip transporto kompensavimas ar stipendijos neveikia, nes pedagogų profesija nėra konkurencinga lyginant su kitomis. ,,Žmonės nesirenka mokytojo profesijos. Tai reiškia, kad tos priemonės, kurios taikomos, yra neveikmingos. Taip pat buvo minima, kad neva mokyklos gali spręsti darbo užmokesčio klausimus. Bet mokyklos pačios nepajėgios to daryti ir sunkiai suvokiama, kaip tai galėtų vieno ar kito pedagogo užmokestį reguliuoti ir mokėti didesnį nei jau anksčiau dirbančiam. Iš esmės čia yra bendras švietimo politikos reikalas ir reiktų pasižiūrėti, ką partijos dabar tariasi. Tos priemonės, kurios bus sutartos aukščiausiu lygiu, bus veiksmingos ir tikrai duos kažkokią tai pokytį”, – kalbėjo profsąjungos pirmininkas.
,,Žmonės nesirenka mokytojo profesijos. Tai reiškia, kad tos priemonės, kurios taikomos, yra neveikmingos. Tos priemonės, kurios bus sutartos aukščiausiu lygiu, bus veiksmingos ir tikrai duos kažkokią tai pokytį.”
Ką reikia daryti? A. Navicko nuomone, tomis priemonėmis dabar tik bandoma parodyti labiau, kad lyg ir skiriamas kažkoks dėmesys, bet, pavyzdžiui, darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimai, kurie galbūt yra esminiai, renkantis jaunam žmogui profesiją, eilę metų nesprendžiami. Ir netgi šios Vyriausybės duoti pažadai kol kas, nematom, kad būtų vykdomi. Manau, kad tos kertinės priemonės ir duotų didesnį pokytį, o ne kalbėjimas apie tai, kaip pritraukti kitų profesijų ar persikvalifikuoti. iš esmės čia daugiau žaismo negu realios naudos”, – sakė A. Navickas.
,,Darbo užmokesčio ir darbo sąlygų klausimai, kurie galbūt yra esminiai, renkantis jaunam žmogui profesiją, eilę metų nesprendžiami.”
Įrašo galima klasytis čia
LŠDPS informacija