„Tautiečius skaldantį poveikį turėjo ir vienos partijos siekis prisiimti tėvynės meilės monopolį. Tačiau ypač pasitikėjimą savo valstybe silpnina valdžios negebėjimas ar nenoras spręsti esmines šalį kamuojančias problemas. Tai pat blogiausias veiksnys, koks tik gali būti valstybėje, kai sava valdžia nebekelia pagarbos“, – teigė S. Jurkevičius.
Kalbėdamas apie tai, kaip derėtų ugdyti istorija ir tapatybe besididžiuojančią jaunąją kartą, S. Jurkevičius negailėjo kritikos nei valdžiai, nei reformoms, nei apskritai visuomenei, nors pats pabrėžė, kad žiniasklaida kupina straipsnių apie įvairiausias negeroves ir stokoja dėmesio geriems darbams.
Pasak S. Jurkevičiaus, šiuo laikotarpiu vis mažiau žmonių išdrįsta save vadinti patriotais, visuomenėje vyrauja nevisavertiškumo bei saviniekos sindromas, valdžia negeba arba nenori spręsti esminių šalį kamuojančių problemų bei nekelia pagarbos, joje vyrauja rietenos dėl postų, gobšumas, neskaidri veikla, Lietuva negali pasigirti suderinta teisės sistema.
„Gerai, kad žiniasklaida su kaupu išryškina šias negeroves, tačiau gaila, kad neskiria pakankamai dėmesio ir geriesiems mūsų darbams. Pasklaidžius dienraščius gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje beveik nebeliko savo kraštui pasiaukojamai dirbančių žmonių, ko gero, tai lėmė, kad daugelis žmonių virto apatiški ir abejingi“, – svarstė S. Jurkevičius.
Pedagogas taip pat priminė, kad emigracija jau viršija okupacijos metais ištremtų žmonių skaičių, apgailestavo dėl „korupcijos persunktos tikrovės“, „paniekos paprastam žmogui“ ir „valdžios nekompetentingumo“, o valdančiuosius apkaltino arogancija bei nenoru padėti ar suprastu sunkiai gyvenančių žmonių.
Mokytojai priešinasi reformoms?
„O dabar pabandykime įsivaizduoti mokytoją šiandieninėje mokykloje, kuri veikia tokioje aplinkoje ir yra nuolat krečiama bei varginama nesibaigiančių reformų. Pabandykite vaikui paaiškinti, kodėl jis turi palikti savo mokyklą ir eiti į gimnaziją, kuri niekuo iš esmės nesiskiria nuo taip niekinamos vidurinės. Pabandykite tėvams atsakyti, kodėl mokykla negali garantuoti elementarios tvarkos, kodėl vaikai turi sėdėti prastai šildomose klasėse. Pabandykime suprasti, kodėl taip daug lėšų investuojama į švietimą, o akivaizdaus rezultato nematyti. Galiausiai išsiaiškinkime, kodėl mokytojai nebetiki vykstančiomis permainomis, švietimo bendruomenė beveik nustojo reaguoti į vykdomas reformas, o nuolatinius ir nesibaigiančius keitimus vertina kaip negandą, nuo kurios kiekvienas bando ginti kaip išmano“, – piktinosi mokytojas ir drauge pridūrė ne tirštinantis situaciją, bet apibūdinantis jos tikrąją padėtį.
Tačiau, apibūdinęs situaciją valstybėje, S. Jurkevičius pasakojo, kad jaunajai kartai reikia atvirai aiškinti, kas istorijos eigoje ištinka valstybes, kuriose nesugebama sąžiningai tvarkytis.
„Turime atvirai paaiškinti, kas ištiko valstybę, kai joje buvo nesugebama sąžiningai tvarkytis. Turime atvirai paaiškinti apie Abiejų Tautų Respubliką, kurioje šiandien madinga ieškoti pavyzdžių mūsų realijoms paaiškinti. Tai akivaizdžiai liudija bajorų nenorą peržengti savo siaurus interesus. Gražiais žodžiais tėvynės meilę aukštinęs prezidentas Antanas Smetona paliko Lietuvą taip ir nesugebėjęs pasakyti prasmingo ar bent paguodžiančio žodžio tėvynainiams. Sovietiniai metai apskritai iškreipė pasaulio suvokimą, o puoselėjamos tariamos vertybės išvirto į pačias blogiausias savybes, kurios ypač suklestėjo atgavus laisvę“, – svarstė mokytojas, nors pabrėžė, kaip svarbu gebėti mokiniams išaiškinti, ką gali nuveikti žmonės, kai susitelkia.
delfi.lt
