Reaguodama į nepalankią Lietuvos švietimo padėtį LŠDPS rugpjūčio 21-22 d. vykusio kasmetinio suvažiavimo metu nutarė skelbti visuotinį švietimo darbuotojų streiką tokiu būdu atkreipdama dėmesį į nepakankamą valstybės įsipareigojimų vykdymą, kad būtų pasiektas žadamas kokybinis lygis.
Lietuvos politinės jėgos kartu yra parengusios dokumentą „Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)“, kuriame teigiama, „kad švietimas yra kertinis Lietuvos valstybės prioritetas – šalies pažangos ir žmonių gerovės pamatas“. LR Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen vertindama susitarimo reikšmę Lietuvai teigė, kad šis „įsipareigojimas yra ne deklaracija, o politinės valios išraiška“. Dokumente pabrėžiama, kad „sutartų įsipareigojimų įgyvendinimas pareikalaus didinti finansavimą̨ švietimui“. LŠDPS, įvertinusi susitarimo įgyvendinimo eigą, konstatuoja, kad įsipareigojimų laikomasi nenuosekliai, neužtikrinant proceso sklandumo, neatsižvelgiant į švietimo bendruomenės poreikius ir kintančią situaciją. Suprasdama, kad švietimas turi būti valstybės prioritetas, LŠDPS, tikėdamasi palaikymo, kreipėsi į visas Lietuvos parlamentines politines partijas kviesdama susitikti ir ieškoti būdų, kaip drauge siekti kokybiškų pokyčių ir imtis kompleksinių veiksmų.
Reikšmingų ilgalaikių kompleksinių pokyčių įgyvendinimas priklauso nuo aktyvaus politinių partijų, valstybės institucijų ir visuomenės įsitraukimo. Tik drauge sklandžiai komunikuojant ir veikiant įmanoma užtikrinti, kad tiek partijų susitarime, tiek Vyriausybės darbotvarkėje numatyti švietimo pokyčiai nebūtų inertiški, skuboti, ne realizuojantys suplanuotas esmines pertvarkas, o tik keliantys politines įtampas.
Švietimo, kaip prioriteto, įvardijimas neturi būti tik rinkiminė ambicija ar lozungas. Lietuvos švietimo ateities vizija neturi būti trumparegiška: dokumente „Susitarimas dėl Lietuvos švietimo politikos (2021–2030)“ deklaruojama, kad pokyčiai bus įgyvendinami „atitinkamoms valstybės institucijoms priimant reikiamus teisės aktus bei kitus sprendimus, neatsižvelgiant į rinkimų ciklus, kampanijas, rezultatus ir politinės valdžios pasikeitimus, įtraukiant socialinius partnerius.“ Tad, tikėdamasi konstruktyvaus dialogo, LŠDPS ir kviečia visas Lietuvos parlamentines politines partijas kartu derinti pozicijų, kurios liudytų ne politinės valios stoką, o suinteresuotumą siekti užsibrėžtų tikslų, išvesiančių Lietuvą iš užsitęsusios krizinės švietimo situacijos.
LŠDPS inf.
