Bulgarų patarlės tiesa šią vasarą įsitikino Skuodo rajono susivienijimo nariai. Vedami smalsumo ir noro pažinti kitas šalis, jų kultūrą ir papročius, mokytojai aplankė ne tik Bulgariją, bet ir didžiausią Turkijos miestą – Stambulą.
Keliauti mokytojus paskatino profesinės organizacijos parama.
Bulgariją mokytojai pasiekė lėktuvu. Skrydis iš Vilniaus oro uosto iki Burgaso truko tik dvi valandas. Iš Burgaso oro uosto iki pasirinkto kurorto – Auksinių smilčių – kelių valandų kelionė autobusu. Čia ir prasidėjo pažintinė kelionė.
Šalį kerta kelios kalnų grandinės su aukščiausia Balkanų pusiasalio viršūne, milžiniški rožių, iš kurių gaminamas garsusis rožių aliejus, laukai ir žvilgsniu neaprėpiami vynuogynai. Visgi bene didžiausias Bulgarijos turtas – 380 kilometrų natūralaus smėlio pajūrio ir penkis mėnesius trunkantis šiltasis sezonas. Tačiau kurortų infrastruktūra ir tvarka dar gerokai atsilieka nuo mūsų Palangos. Pakelėmis daug šiukšlių ir kitokios netvarkos. Šiuolaikiškai sutvarkyta aplinka tik prie prabangesnių viešbučių. Bulgarija – tai sunkiai ir vargingai gyvenanti šalis. Šalyje labai mažos pensijos – apie 130 levų. Vienas levas — beveik du litai. Daugelis bulgarų padeda savo tėvams, nors nedarbas čia siekia 30 procentų. Ir dirbantys nelepinami dideliais atlyginimais. Minimalus atlyginimas čia 300, vidutinis 560 levų. Tūkstantį levų uždirba tik direktoriai, puikūs vadybininkai, po kelis tūkstančius — didžiųjų nacionalinių dienraščių žurnalistai. Labai daug uždirba privatūs gydytojai. O visi kiti — minimalų arba vidutinį atlyginimą. Taigi, gyventi čia sunku, tačiau viską atperka puikus gamtovaizdis: žydra jūra ir tolumoje dunksantys kalnai.
Bulgarai — gana malonūs, nuoširdūs ir komunikabilūs žmonės. Visur gali susišnekėti rusiškai. Tik jaunoji karta šios kalbos jau nebemoka. Į juos geriau kreiptis angliškai. Mokslo metai Bulgarijoje trunka nuo rugsėjo 15 dienos iki liepos 1 dienos. Čia naudojama šešiabalė mokslo rezultatų vertinimo sistema: 6 – aukščiausias balas, 2 ir 3 – mažiausi teigiami balai. Mokslo metai padalinti į du pusmečius. Mokiniai į mokytoją kreipiasi žodžiu „gaspadine“, išvertus iš bulgarų kalbos, tai reiškia „pone“.
Kaimuose daugelis augina vynuogynus. Iš savų uogų daro vyną ir stipresnį gėrimą — rakiją. Vyriausybė norėjo uždrausti arba apmokestinti šių naminių gėrimų gamybą. Tačiau kaimo žmonės protestavo ir bent kol kas liko sena tvarka. Iš gėrimų žmonės šiek tiek prisiduria išgyvenimui.
Kitas pajamų šaltinis – turizmas. Bulgarijoje siūloma gausybė įdomių ekskursijų maršrutų, kuriuos išbandėme ir mes. Aplankėme Balčiko botanikos sodą, Varnos miestą, Aladžos vienuolyną, bulgarų kaimus ir t.t. Tačiau pati įspūdingiausia kelionė į Stambulą. Iki šio Turkijos megapolio vykstama autobusu, kelionė pirmyn ir atgal užtrunka apie parą, tačiau aplankyti verta.
Šis miestas, kadaise buvęs Bizantijos bei Osmanų imperijų sostinė, yra pats rytietiškiausias miestas Vakaruose ir pats vakarietiškiausias miestas Rytuose. Tai vienintelis miestas, besidriekiantis per du žemynus – Europą ir Aziją, kuriuos skiria Bosforo sąsiauris. Ilgos ir dramatiškos Stambulo istorijos paveldas – graikų, romėnų ir turkų kultūrinis palikimas. Šiandien Stambule priskaičiuojama apie 16 milijonų gyventojų, o gal ir daugiau. Vieni dievai težino.
Šis miestas palieka dvilypius jausmus – iš vienos pusės tai nenupasakojamai įkvepiantis ir stebinantis didmiestis, iš kitos – prieš pakartotinį vizitą norėtųsi šiokios tokios pertraukos. Stambulo pasaulinė ekonominė krizė nepalietė: aplink kelius gėlių kilimai, dieną – naktį dirbantys turkai, grandioziniai statiniai. Turkijos valdžia įvairiais būdais remia vietos verslą. Pavyzdžiui, žmonės skatinami pirkti turkų gamybos automobilius, o nusipirkę užsienietišką mašiną, su ja gali važiuoti tik šešis mėnesius. Kitus šešis – turi naudotis turkišku transportu. Miestas kupinas kontrastų. Negali nesižavėti turkų verslumu, tačiau sunku pakęsti prekeivių įkyrumą. Stebina gatvės su vienuolika eilių automobilių ir tarp jų vaikai, pardavinėjantys vairuotojams mineralinio vandens buteliukus. Pagirtinas turkų vyrų rūpestis šeima, tačiau mums nesuvokiamas viduramžiškas požiūris į moteris…
Kelionė, susidūrimas su turkiška kultūra nuspalvino mūsų patirtį skirtingomis spalvomis. Tiesa ta, kad pamatyti Stambule yra ką, tačiau priimti kultūrą ar ne – kiekvienas turi teisę nuspręsti pats. Svarbiausia – nenuteisti. Čia istorija persipynė su dvidešimt pirmuoju amžiumi, Europa gyvuoja šalia Azijos, demokratija diskutuoja su religija. Šis miestas primena didelę mozaiką, kurią kiekvienas dėlioja savaip.
Ylakių gimnazijos profesinės organizacijos pirmininkė Lidija Drukteinienė
Andriaus Petrausko nuotraukoje: Skuodo rajono mokytojai Bulgarijoje prie Kaliakros kyšulio.
