Sausio 16 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) būstinėje įvyko Medikų sąjūdžio, Socialinių darbuotojų asociacijos, mokslininkų judėjimo „Paskutinis prioritetas“ ir LŠDPS atstovų susitikimas, kuriame dalyvavo ir VU profesorius Romas Lazutka.
Buvo dalijamasi problematika švietimo, sveikatos apsaugos, socialinių paslaugų sferose; tariamasi kaip išnaudoti atsiradusį kad ir nedidelį politikų norą ieškoti konsensuso dėl viešojo sektoriaus ateities.
„Paskutinio prioriteto“ atstovas Liutauras Gudžinskas pristatė pasaulyje jau daug kur taikomą svarstomąją demokratiją (deliberative democracy). Jos priemonės paprastai pasižymi tuo, kad atsitiktinės atrankos pagalba sudaromos reprezentatyvios mini-visuomenės (iki kelių šimtų žmonių), kurios galėtų apsvarstyti esminius kompleksinius politikos klausimus, ir prieiti prie tam tikrų sprendimų. Vienas tokių pavyzdžių – prieš keletą metų Airijoje įsteigta Piliečių asamblėja, kuri jau yra priėmusi ne vieną svarbų sprendimą, ir tuo pagrindu vėliau daromi šalies politikos pakeitimai.
Susitikime buvo diskutuojama, ar realu tokią priemonę taikyti ir Lietuvoje.
Diskusijoje apgailestauta, kad valdžia manipuliuoja statistika tiek teigdama, jog viešasis sektorius Lietuvoje yra per didelis, tiek kalbėdama apie jo finansavimą. Pavyzdžiui, sakoma, kad švietimui skiriama virš 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau, anot prof. R.Lazutkos, visuomenė neinformuojama, jog į šį skaičių įskaičiuojamos absoliučiai visos lėšos, įskaitant ir skiriamas dviračių takelių įrengimui Saulėtekyje.
Nemažai dėmesio skirta ir efektyvumo sąvokai, kurią, kalbant apie viešąjį sektorių bei jo darbuotojų algas, nuolat mini Vyriausybė. Visuomenei pristatoma gana simpatiška mažo viešojo sektoriaus idėja, tačiau visiškai nekalbama apie paslaugų prieinamumą.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas paragino suformuluoti labai konkrečius reikalavimus Vyriausybei, ko mes, kaip viešojo sektoriaus darbuotojai, norime.
Nutarta kelti atlyginimų kėlimo klausimą viešajame sektoriuje nustatant minimalų specialisto atlyginimą, t.y. kiek mažiausiai viename ar kitame sektoriuje turi uždirbti specialistas, dirbdamas vienu etatu. Tokias „grindis“ jau turi medikai, kurios numatytos šakos kolektyvinėje sutartyje.
LŠDPS informacija
