Gegužės 4 d. po dar vienos beveik trijų mėnesių pertraukos į posėdį susirinko darbo grupė, besideranti dėl švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutarties.
Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas informavo, kad ministrės įsakymu šiek tiek pasikeitė darbo grupės ministerijos pusės sudėtis. Darbo grupei vadovauti paskirtas viceministras Gražvydas Kazakevičius, kuris dar šiam posėdžiui pirmininkauti paliko A. Aldakauską.
Šis pristatė Švietimo ir mokslo, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų suderintą kolektyvinės sutarties projektą, kuris netenkino profesinių sąjungų pusės. Anot Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko pavaduotojo Vytautas Silvanavičiaus, buvusiai ministrei Audronei Pitrėnienei netiko tik vienas iš suderėtų punktų, o pasikeitus valdžiai, siūloma išbraukti dar daugiau. „Šios valdžios požiūris dar baisesnis nei ankstesnės, nors pažadai ir buvo gražūs“, – replikavo jis.Primename, kad vasario 9 d. profesinių sąjungų, Švietimo ir mokslo, Finansų ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovai buvo sutarę, kad ministerijos tarpusavyje susiderins nuostatas dėl pateiktų pastabų ir formuluočių. Manyta, jog kovo mėnesį kolektyvinę sutartį jau būtų buvę galima teikti Vyriausybei. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga nuosekliai laikosi pozicijos, jog prie naujos Vyriausybės projektą būtina peržiūrėti ir papildyti konkrečiais skaičiais ir terminais.
Po diskusijų pavyko sutarti, jog ministerijų pasiūlytas išbraukti punktas, numatantis galimybę pedagogams anksčiau išeiti į pensiją (8.2 punktas), bus koreguojamas pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo planą. Taip pat sutarta, kad punktas dėl tarnybinių atlyginimų koeficientų maksimalių dydžių (8.6 punktas) nustatymo visiems, kas buvo numatyta padaryti nuo šių metų sausio 1 d. ir pasiūlytas išbraukti kaip neįgyvendintas, bus koreguojamas perkeliant datą.
Rastas kompromisas ir dėl mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir dėstytojų atlyginimo didinimo, kuris buvo nukeltas iki 2019 m. II ketv., kam kategoriškai nepritarė aukštųjų mokyklų profesinės sąjungos.
Vėliau Vytautas Silvanavičius pristatė LŠDPS pasiūlymus. Jo teigimu, abstrakti nuostata dėl klasės krepšelio įvedimo (8.4 punktas) turėtų būti papildyta data, nuo kada ji bus įvedamas, nes kalbama apie tai keleri metai, o konkretumo vis dar nėra. Lygiai tokia pati situacija ir su mokytojų etatiniu darbo apmokėjimu (8.11). Bendru sutarimu nuspręsta šiuos punktus papildyti įrašant konkrečias datas (dėl jų dar bus tariamasi).
LŠDPS pasiūlymas detalizuoti nuostatą dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų augimo (8.7) nurodant didėjimo procentinius dydžius bei terminus, balsavimu buvo atmestas („prieš“ balsavo ŠMM derybininkai, kitų profsąjungų atstovai – susilaikė). Anot V. Silvanavičiaus, tenka tik apgailestauti, kad neapibrėžtumas dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimo augimo išlieka.
Iš dalies pritarta LŠDPS pasiūlymui į sutartį įtraukti nuostatą, kad ikimokyklinio ugdymo pedagogų etatinio darbo apmokėjimo modelyje būtų keičiamas kontaktinių ir nekontaktinių valandų santykis: 30 val. kontaktinės ir 6 val. nekontaktinės. Taip pat projekte turėtų atsirasti ir nuostata, jog įstaigos vadovas su darbuotojų atstovais turėtų derinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientus.
Deja, nei ministerija, nei kolegos nepalaikė LŠDPS pasiūlymo už papildomų darbų atlikimą vykdant profsąjunginę veiklą įstaigoje veikiančios profesinės organizacijos valdymo organų nariams skirti priemoką arba nekontaktinių valandų.
Kitos švietimo profesinės sąjungos taip pat turėjo keletą pasiūlymų. Vienas jų – sutartyje numatyti, kad švietimo įstaigose, kur yra profesinės sąjungos, darbo tarybos nebūtų steigiamos. Mat tikėtina, kad nuo liepos 1 d. įsigaliosiančiame Darbo kodekse bus nuostata, kad jeigu įmonėje yra daugiau nei 20 darbuotojų, o ten veikianti profsąjunga nejungia daugiau nei trečdalio darbuotojų, būtina įsteigti darbo tarybą. Ministerijos atstovai nenorėjo pritarti tokiai nuostatai, tačiau nedrįso ir iš karto atmesti, todėl paprašė laiko pagalvoti.
Dar vienas pasiūlymas – iki 2020 m. pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis būtų 1000 eurų. Kadangi toks siekinys yra numatytas Vyriausybės programos įgyvendinimo plane, niekas tam neprieštaravo.
Iki kito posėdžio, gegužės 18 d., sutarta tikslinti formuluotes, o ministerija paprašyta jau iš anksto nors preliminariai suderinti pozicijas su kitomis ministerijomis, kad neatsitiktų taip, kaip anksčiau: derybininkų suderėtos nuostatos kitų suinteresuotų institucijų yra išbraukiamos iš projekto.
Švietimo ir moklso šakos kolektyvinės sutarties projektas.
LŠDPS inf.
