Nors Švietimo, mokslo ir sporto ministerija inicijavo vieną pertvarką po kitos, o partijų, Vyriausybės programose buvo deklaruojamas švietimo prioritetas, akivaizdu – pasirinktas kelias nebuvo tinkamas, kad padėtis gerėtų. Tai suprasdama ir reaguodama į nepakankamai sprendžiamas problemas LŠDPS rugpjūčio 22 d. po mokymuose vykusio susitikimo su ministru G. Jakštu ir viceministru R. Skaudžiumi nusprendė rugsėjo 15 d. skelbti įspėjamąjį, o nuo rugsėjo 29 d. tikrąjį streiką, kurio aktyvioji fazė baigėsi gruodžio 5 d. po priimto 2024 metų valstybės biudžeto.
Pagrindinės LŠDPS organizuotos viešo protesto akcijos streiko metu:
- ,,Kita pamoka – streikas“ – ištisomis paromis beveik dvi savaites vykę renginiai V. Kudirkos aikštėje Vilniuje; Mokytojų dienos minėjimas – mokytojų, atėjusių iš Zarasų, sutikimas ir mitingas;
- ,,Streiko kelias“ – Lietuvos mokytojų ir juos palaikančių žygis iš įvairių vietovių pėsčiomis į Vilnių nuo 09 29 ir finalinis atėjimas spalio 12 d. Mitingas V. Kudirkos aikštėje, susitikimas Mokytojų namuose Vilniuje;
- ,,Pasiruošimas tarpiniam žinių patikrinimui ir brandos egzaminui Seime“ – lapkričio 22 d. prie Seimo vykęs mitingas ir jo metu organizuotas performansas ,,Mes prisiekiame.“ Mokytojų atvežtų algalapių kopijos oficialiai pristatytos į Seimo kanceliariją.
Du mėnesius vyko įvairūs susitikimai su ministerijos atstovais, politikais savivaldybėse ir Seimo nariais, visų Seimo frakcijų atstovais, spaudos konferencijos, forumai, dalyvavimas įvairiose televizijos ir radijo laidose. Taip pat organizuotas Seimo posėdžių stebėjimas ir bendravimas ir Seimo nariais jų darbo vietoje, kai buvo sprendžiami mokytojams aktualūs klausimai lapkričio 23 d. ir gruodžio 5 d.
Svarbiausi reikalavimai, lūkesčiai ir pasiekimai:
- Reikalavimas
Nuo 2024 m. sausio 1 d. pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą didinti 10 proc. ir metinės infliacijos dydžiu, kad realios (o ne nominalios) darbuotojų pajamos augtų 10 proc. (2023-05-25 posėdžiui LŠDPS reikalavimas ŠMSM pageidavimu buvo sukonkretintas, toks jis ir liko streiko metu, o vėliau pateikti ir kompromisiniai variantai).
Pasiekimas
Pastoviosios algos koeficientas nuo 2024 sausio mėn. didėja 10 proc., nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc. Gali kilti abejonių, ar tai streikavusių pasiekimas, bet kai siūlymas kitoms profesinėms organizacijoms pateikiamas likus parai iki tikrojo streiko ir viešai deklaruojama, kad nuo šiol ,,streikas tampa betikslis“, net abejonių nekyla, kas lėmė postūmį ir ką tokiais veiksmais norima užgožti, diskredituoti ir nuprasminti.
,,Pastoviosios algos koeficientas nuo 2024 sausio mėn. didėja 10 proc., nuo rugsėjo mėn. dar 10 proc. Gali kilti abejonių, ar tai streikavusių pasiekimas, bet kai siūlymas kitoms profesinėms organizacijoms pateikiamas likus parai iki tikrojo streiko ir viešai deklaruojama, kad nuo šiol ,,streikas tampa betikslis“, net abejonių nekyla, kas lėmė postūmį ir ką tokiais veiksmais norima užgožti, diskredituoti ir nuprasminti.”
Kas apmaudu
Jeigu ne sutartis pasirašiusių profesinių organizacijų jau liūdna tendencija tampantis elgesys, tikriausiai būtų pavykę pasiekti geresnių rezultatų.
,,Jeigu ne sutartis pasirašiusių profesinių organizacijų jau liūdna tendencija tampantis elgesys, tikriausiai būtų pavykę pasiekti geresnių rezultatų.”
- Reikalavimas
Klasių dydžiai turi būti mažinami juos pritaikant naujos generacijos mokiniams. ŠMSM turi parengti ir su profsąjungomis suderinti planą, kaip toks tikslas turėtų būti įgyvendinimas, kartu dalinantis esamos situacijos ir nuolatinio monitoringo duomenimis. Klasių mažinimas turi būti pradėtas nuo 2024 m. rugsėjo mėnesio naujai sudaromoms klasėms/ grupėms.
Pasiekimas
Šitas reikalavimas, teiktas daugiau kaip 10 metų ir kiekvieną sykį derybų metu iškart būdavo eliminuojamas kaip nepagrįstas ir neįmanomas. Streiko kontekste pagaliau pripažintas svarbiu ugdymo kokybės veiksniu ir sprendimų reikalaujančia problema.
,,Streiko kontekste pagaliau pripažintas svarbiu ugdymo kokybės veiksniu ir sprendimų reikalaujančia problema.”
Kas apmaudu
Įstatymais atsakomybė perleista savivaldybėms, kurios ir prieš tai turėjo tokią teisę. Todėl galima daryti prielaidą, kad ten, kur ši problema skausmingiausia, ji nebus sprendžiama. Nors sudėtinga situacija jau pripažįstama, bet išeičių respublikos lygmeniu nebus ieškoma dar ilgą laiką. Kaip pasiteisinimas galimai bus pateikiama ta pati su kitomis profsąjungomis pasirašyta sutartis.
,,Įstatymais atsakomybė perleista savivaldybėms, kurios ir prieš tai turėjo tokią teisę. Todėl galima daryti prielaidą, kad ten, kur ši problema skausmingiausia, ji nebus sprendžiama.”
- Reikalavimas
Nuo 2024-09-01 turi būti pereita prie švietimo darbuotojų darbo krūvio skaičiavimo metodikos ne metinėmis, o savaitinėmis valandomis. Nuo 2024-09-01 mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų.
Pasiekimas
Pagaliau ir viešai pripažįstama, kad etatinė darbo apmokėjimo sistema yra tokia nepritaikyta švietimui, neaiški ir ydinga, kad ją tinkamai sutvarkyti beveik neįmanoma. Todėl darbo grupės, kuriamos kiekvienais metais, po kurio laiko yra paleidžiamos, nes tai ne tobulinimo, taisymo, o naujos sistemos įvedimo klausimas. Idėja susieti etatą su konkrečiu savaitinių kontaktinių valandų skaičiumi yra viena iš galimų kompromisinių išeičių.
,,Pagaliau ir viešai pripažįstama, kad etatinė darbo apmokėjimo sistema yra tokia nepritaikyta švietimui, neaiški ir ydinga, kad ją tinkamai sutvarkyti beveik neįmanoma.”
Kas apmaudu
Yra tikimybė, kad vėl bus sudaryta darbo grupė, kuri kažkaip veiks ir geriausiu atveju nieko nenuveiks, nes realiems pokyčiams reikalingų papildomų lėšų nebus skirta.
,,Yra tikimybė, kad vėl bus sudaryta darbo grupė, kuri kažkaip veiks ir geriausiu atveju nieko nenuveiks, nes realiems pokyčiams reikalingų papildomų lėšų nebus skirta.”
- Lūkestis
Informuoti politikus ir visuomenę, kokia iš tikrųjų yra situacija su darbo krūviu, darbo sąlygomis ir užmokesčiu ugdymo įstaigose.
Pasiekimas
Rasta forma (lapkričio 22 d. mitingo metu), kuri visuomenei įrodė, kad deklaruojamas ir viešinamas 1407 eurų vidutinis darbo užmokestis iš tiesų yra manipuliavimas statistika, o ne faktas. Taip pat visuomenei pristatytas žurnalistinis tyrimas, kuris pagrindžia šituos teiginius.
,,Rasta forma (lapkričio 22 d. mitingo metu), kuri visuomenei įrodė, kad deklaruojamas ir viešinamas 1407 eurų vidutinis darbo užmokestis iš tiesų yra manipuliavimas statistika, o ne faktas.”
Kas apmaudu
Nors pateikti faktai akivaizdžiai liudija apie kitokią realybę, atsiranda politikų, kurie bando vienaip ar kitaip interpretuoti Nacionalinio susitarimo duomenis ar kitus jiems palankesnius dokumentus ir juose įžvelgiamas dviprasmybes.
,,Nors pateikti faktai akivaizdžiai liudija apie kitokią realybę, atsiranda politikų, kurie bando vienaip ar kitaip interpretuoti Nacionalinio susitarimo duomenis ar kitus jiems palankesnius dokumentus ir juose įžvelgiamas dviprasmybes.”
- Lūkestis
Kalbėti su visuomene apie švietimo sistemą kamuojančias problemas, netinkamus sprendimus, kurie gali lemti dešimtmečiais besitęsiančias krizes.
Pasiekimas
Tuos tris mėnesius intensyviai vyko spaudos konferencijos, buvo platinami pranešimai, kviesta į forumus, aktyviai dalyvauta televizijos ir radijo laidose. Žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose buvo publikuojami autoriniai straipsniai, vieši pasisakymai, kreipimaisi į įvairias gyventojų grupes ir kt. Didelio susidomėjimo sulaukė tiesioginės įvairių renginių ir įvykių transliacijos. Kai kurių peržiūros viršijo 40 000 kartų. Tai rodo, kad veikla streiko metu nebuvo savitikslė – sutelktas visuomenės dėmesys, problemų viešinimas privertė valdininkus ir politikus kitaip bendrauti su švietimo darbuotojais, o mokytojus drąsiau kalbėti apie įvairias negeras tendencijas.
Kas apmaudu
Mūsų profesinės organizacijos puslapiai socialiniuose tinkuose nuolatos patiria organizuotus internetinius išpuolius ir tenka papildomai dirbti dėl nepagrįstų skundų atakų. Tai kainuoja daug laiko ir gyvybinės energijos, kuri galėtų būti nukreipta į prasmingesnę veiklą.
- Lūkestis
Formuoti naujas valdininkų, politikų, eilinių piliečių, kitų organizacijų bendradarbiavimo ir bendravimo su streikuojančiais praktikas.
Pasiekimas
Streiko metu formuota nauja streiko aktyvių ir pasyvių fazių praktika. Taikios masinės pasipriešinimo formos buvo tikslingos, idėjiškai pagrįstos, turinčios skirtingą, bet švietimo sistemai svarbų turinį, tinkamai pristatytos ir realizuotos. Jos įtraukė platesnį visuomenės ratą, įgalino gyventojus tapti aktyviais savo poziciją turinčiais piliečiais. Dalis įvairių organizacijų ir bendruomenių aktyviai palaikė streikuojančius ir jiems padėjo. Buvo jaučiamas didelis politikų dėmesys streikuojantiems. Tai galėtų tapti svariu pamatu kuriant pagarba ir bendradarbiavimu grįstus santykius.
Kas apmaudu
Vis dar tęsiama negera praktika, kai streiko išvakarėse ar jau prasidėjus jam ministerija su kitomis švietimo darbuotojus vienijančiomis organizacijomis pasirašo sutartis, kuriomis paskui naudojasi kaip manipuliavimo ir diskreditavimo priemone. Streiko formą pasirinkę švietimo darbuotojai yra kaltinami radikalumu, negebėjimo bendradarbiauti, nors būtent ministerijos politinės komandos pozicija nėra derybinė, o komunikacija paremta oponentų žeminimu ir kiršinimu su likusia visuomenės dalimi.
,,Šito streiko rezultatai rodo, kad LŠDPS, turinti aiškų vertybinį stuburą ir savo veiklos kryptis, tampa pajėgi formuoti naujas bendradarbiavimo su politikais ir valdininkais praktikas. Tokia ir turėtų būti ateities vizija.”
Streikas kaip kraštutinė priemonė derybose su darbdaviu kol kas tiek teisiškai, tiek finansiškai ir emociškai yra vienas iš sunkiausių išbandymų organizacijai. Jis įmanomas tik tada, kai žmonės, priklausantys profsąjungai, patiki veiksmo būtinumu ir lyderių pilietine galia. Kol kas Lietuvoje nėra susiformavusi streikų kultūra, tam tikros praktikos kuriamos ir mūsų veiksmais. Streiko rezultatai svaresni žiūrint į ilgalaikes perspektyvas ir procesus, kuriems padedamas tinkamas pamatas. Šito streiko rezultatai rodo, kad LŠDPS, turinti aiškų vertybinį stuburą ir savo veiklos kryptis, tampa pajėgi formuoti naujas bendradarbiavimo su politikais ir valdininkais praktikas. Tokia ir turėtų būti ateities vizija.
Streiko fotogalerija https://lsdps.lt/galerijos/
