Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos streiko komiteto kreipimasis į bendruomenę
Trys mėnesiai neaiškumo, nerimo, įtampos ir nei vieno konkretaus atsakymo – tokioje emociškai įaudrintoje aplinkoje šiandien dirba mokyklų mokytojai. Jaučiamės taip, lyg sėdėtume stipriai įsiūbuotoje valtyje, kurią iš visų pusių talžo bangos, mes dar laikomės, bet jėgos senka. Esame įsitempę, nusivylę, jaučiamės apgauti. Kodėl taip atsitiko? Etatinis darbo apmokėjimas, kuris turėjo tapti gėriu, šiandien virto interpretacijų erdve: už tą patį darbą mokytojai visoje Lietuvoje gauna skirtingai.
Įsivaizduokite klasę, kurioje mokytoja veda pamoką. Po pamokos vaikams už tą patį darbą išdalinami prizai: vienas gauna šokoladą, kitas – saldainį, trečias – lipduką, o ketvirtas – ausinukus. Visi suprantame, kad po tokių dovanų klasėje situacija taptų nebevaldoma. Kiltų klausimas: „Kodėl tokia neteisybė?“
Ar jums patiktų tokia „teisinga“mokytoja?
Turite žinoti, kad pirmiausia buvome supriešinti tarpusavyje, vėliau su mokyklos administracija, o kai susivokėme , kas vyksta, nusprendėme vienytis ir streikuoti.
Šiandien reikalaujame, kad ŠMM skubiai taisytų klaidas, kurių taip nenori pripažinti.
Deja, bet situacijos įkaitais tapo vaikai, mums nuoširdžiai gaila. Tačiau JAV prezidentas Tomas Džefersonas yra pasakęs: kai neteisybė tampa įstatymu – pasipriešinimas yra pareiga. Atliekame savo pareigą ir tikimės, kad suprasite. Bet koks jūsų palaikymas mums labai svarbus.
Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos streiko komitetas
