Antradienį, liepos 5 d., Seime spaudos konferencijoje dar kartą buvoma diskutuojama apie Pedagogų karjeros modelio projektą ir kitas netinkamas švietimo reformas. Joje dalyvavo ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) nariai: Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Lilija Bručkienė ir Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Liutauras Gudžinskas.
Kalbėdama apie Pedagogų karjeros modelio projektą LŠDPS narė mokytoja Lilija Bručkienė detaliai pristatė siūlomos reformos elementus. Jos teigimu, siūlomas modelis visiškai nesprendžia nei ugdymo kokybės, nei mokytojų karjeros, nei finansinio skatinimo problemų. Netgi atvirkščiai – į pagrindines funkcijas įrašyta daug darbų, už kuriuos anksčiau buvo mokama kaip už papildomas veiklas.
,,Man kyla abejonių dėl šios reformos būtinumo, todėl kad 2020 m. gruodžio mėnesį buvo publikuota švietimo problemų analizė, kurioje buvo minima, jog UNESCO ekspertai, tyrinėję prieš tai buvusį mokytojų karjeros modelį, akcentavo, kad jame yra labai daug stiprybių ir sudaromos palankios sąlygos mokytojų karjerai. Yra ir tam tikrų problemų, susijusių su finansavimo ir administravimo kliūtimis. Tačiau pats modelis galėtų likti ir toliau būti stiprinamas ir plėtojamas.
,,UNESCO ekspertai, tyrinėję prieš tai buvusį mokytojų karjeros modelį, akcentavo, kad jame yra labai daug stiprybių ir sudaromos palankios sąlygos mokytojų karjerai.”
Dabar gi naujasis siūlomas projektas viską apverčia aukštyn kojomis. Klausimas, o koks tada tikslas? Toks susidaro įspūdis, kad ignoruojamos UNESCO ekspertų išvados ir dėl kažkokių visai nesuprantamų priežasčių yra daroma reforma dėl reformos.
Kitas dalykas, kad ne visiškai aiškios, kokios yra kilusios problemos, kokie sprendimo būdai siūlomi. Toks įspūdis, kad problemos yra vienos, o sprendimo būdai yra siūlomi visiškai kiti. Tai yra keliama pamokos kokybės problema ir tai, kad mūsų tarptautiniai tyrimai rodo, kad yra nepakankami mokinių gebėjimai, tačiau apie pamokos kokybę pačiame projekte praktiškai nekalbama, t. y. kaip bus gerinama ta pamokos kokybė.
,,Toks susidaro įspūdis, kad ignoruojamos UNESCO ekspertų išvados ir dėl kažkokių visai nesuprantamų priežasčių yra daroma reforma dėl reformos.”
Tačiau detaliai yra aprašytos mokytojų pareigybės ir funkcijos. Atsiranda labai daug veiklų, kurios anksčiau buvo kaip papildomos veiklos, dėl kurių mokytojas galėjo tartis tiek su administracija, tiek su Nacionaline švietimo agentūra.<…> Tas veiklas jis galėdavo sutikti atlikti arba ne. Šitame projekte yra siūloma, kad mokytojas, kuris apsigina aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, privalo imtis visų šitų veiklų. Klausimas – o kada tas mokytojas dirbs savo tiesioginį darbą, t. y. bus tiesiog mokytoju? Toks įspūdis, kad ta pamoka, apie kurios kokybę šnekama prie problemų nagrinėjamo, nueina į antrą planą, o į pirmą planą iškyla kita ministerijos problema, t. y. kad mokytojai nesirenka papildomų veiklų dėl to, kad jiems už tai mažai moka. Taigi šituo projektu, man atrodo, daugiau sprendžiama šita problema, t. y. bandymas priversti mokytojus atlikti tas veiklas, kurių jie nenoriai imasi ir ministerija susiduria su jų trūkumu”, – sako L. Bručkienė.
,,Taigi šituo projektu, man atrodo, daugiau sprendžiama šita problema, t. y. bandymas priversti mokytojus atlikti tas veiklas, kurių jie nenoriai imasi ir ministerija susiduria su jų trūkumu.”
Mokytoja atkreipia dėmesį, kad visiškai nėra kalbama apie išlaidas, kurių pereikalaus administravimas: ,,Pavyzdžiui, mokytojai kas penkerius metus turės persiatestuoti. Kokie bus administravimo kaštai ir ar jie tikrai yra verti tų investicijų, kurios bus?“
Kaip alternatyvą L. Bručkienė siūlo skaitmenizuoti mokytojų portfolio. Tokiu atveju skaitmenizuotas portfolio būtų prieinamas ir būtų aišku, ar jo veiklos atitinka tas kvalifikacines kategorijas. Jei taip, tai tiesiog jam paliekama taip ir toliau dirbti, ir nereikėtų kas penkerius metus mokytojui atestuotis. Taip mokytojai išvengtų daugelio su popierizmu susijusių darbų.
Kitas dalykas, kurį akcentuoja L. Bručkienė, yra kvotos: 30 procentų taip vadinamų patyrusių mokytojų, (dabartiniai metodininkai), ir 3 procentai ekspertų. ,,Mokytojui, kuris pretenduoja tapti ekpertu, tačiau visos kvotos užimtos, kokia išeitis? Laukti, kol kas nors nedirbs ar numirs, ir stovėti eilėje prie norinčių pasikelti kvalifikcinę kategoriją?“ – ironizuoja mokytoja.
,,Mokytojui, kuris pretenduoja tapti ekpertu, tačiau visos kvotos užimtos, kokia išeitis? Laukti, kol kas nors nedirbs ar numirs, ir stovėti eilėje prie norinčių pasikelti kvalifikcinę kategoriją?“
,,Yra iš tikrųjų labai daug problemų. Man atrodo, tų problemų gerokai daugiau negu senesnėje tvarkoje, jau nešnekant apie tai, kad na kokia yra reforma, jeigu tu tiesiog keturias buvusias kategorijas pervardini kitais vardais ir tai pavadini reforma.Tai nėra reforma. Jeigu buvo mokytojas, dabar pradedantysis mokytojas, buvo vyresnis mokytojas, dabar mokytojas, buvo metodininkas, dabar patyręs mokytojas. Čia nėra reformos esmė. Taigi, man atrodo, reikėtų tvarkyti senesnįjį modelį, žiūrėti į ekspertų pateiktas pastabas ir ieškoti ten išeičių, ir siūlyti ten sprendimus, o ne keisti visas tvarkas, tuo labiau jas bloginant. Atrodo, mokytojų situacija įvedus šitą tvarką gerokai pablogėtų“, – apibendrina L. Bručkienė.
,,Atrodo, mokytojų situacija įvedus šitą tvarką gerokai pablogėtų.“
Vilniaus universiteto dėstytojas doc. dr. Liutauras Gudžinskas piktinasi, kad „ir vėl brukama neparengta reforma“.
,,Labai daug reformų yra daroma, kurios yra neparuoštos ir sukeliančios daug nepasitenkinimo mokytojų bendruomenės tarpe. Pedagogų karjeros modelis yra tikrai ne išimtis.
Kur poveikio vertinimas? Kaip ministerijos pasiūlymai dera su strateginiu siekiu užtikrinti mokytojams stabilias karjeros galimybes? Šiuo atveju viešajame sektoriuje siūloma diegti privataus sektoriaus principus. Tokie siūlomi pakeitimai sekins ir alins gerai dirbančius mokytojus, o norinčius jais tapti tiesiog atbaidys“, – įspėja L. Gudžinskas.
Jis taip pat siūlo stabtelėti ,,su tokiais žingniais, tikrai pamatuoti, pasverti ir, jeigu jau siūlomos reformos, tai ir poveikį įvertinti, ir finansus numatyti.“
,,Tai šiuo atveju užuot perstatę namą, galima būtų tiesiog pamatus sustiprinti, t. y. pagalvoti, kaip kiekvieno mokytojo veikla yra įvertinama, sustiprinti mokyklų vadovybės veiklos atsakomybę ir užtikrinti finansavimą taip, kad ši profesija būtų patraukli ir jaunesniems žmonėms.”
,,Dabar mes matome blogą administravimo pavyzdį, kai namų darbai yra nepadaromi. Studijos iš tikrųjų rodo, kad tarptautiniai ekspertai šitą dabartinį modelį pakankamai neblogai vertina, o pagrindinės problemos yra modelio įgyvendinimo ir finansavimo problemos. Tai šiuo atveju užuot perstatę namą, galima būtų tiesiog pamatus sustiprinti, t. y. pagalvoti, kaip kiekvieno mokytojo veikla yra įvertinama, sustiprinti mokyklų vadovybės veiklos atsakomybę ir užtikrinti finansavimą taip, kad ši profesija būtų patraukli ir jaunesniems žmonėms“, – svarsto L. Gudžinskas.
Nuotr.aut. Viktorija Chorna
Spaudos konferencijos įrašą galite rasti čia.
LŠDPS informacija
