Mokyklos nelankantys vaikai – problema daugelyje pasaulio šalių, ne išimtis ir Lietuva. Ši problema bandoma spręsti įvairiais būdais: keletą metų veikė net speciali telefono linija, kur paskambinus buvo galima pranešti apie iš pamokų bėgančius ar apskritai mokyklos nelankančius vaikus, pedagogai ir socialiniai darbuotojai lankosi socialinės rizikos grupėms priklausančiose šeimose, vykdomos įvairios prevencinės programos.
Mokyklos nelankančių vaikų problema skandalingai iškilo į viešumą suaktyvėjus tautiečių emigracijai, mat tėvai neskubėjo deklaruoti savo išvykimo, o mokyklų vadovai per daug nesuko galvos dėl to, kad mokinių sąrašuose esančių vaikų, už kurių mokymąsi moka valstybė, mokyklų suoluose nėra.
Reaguodama į esamą situaciją, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su Švietimo informacinių technologijų centru iniciavo mokyklos nelankančių vaikų registro kūrimą.
Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus pavaduotojas Mantas Masaitis, kalbėdamas apie mokyklos nelankančių vaikų registrą, sakė: „Šio registro veikimą reglamentuoja Švietimo ir mokslo įstatymas. Formaliai žiūrint šis registras jau įsteigtas, turi savo nuostatus, numatyti duomenų apsaugos būdai ir kiti svarbūs dalykai. Šiuo metu į minėtąjį registrą registruojami vaikai, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių nepateko į švietimo sistemą“.
Pašnekovo teigimu, Švietimo informacinių technologijų centras yra duomenų tvarkytojas, tad turi galimybę Mokinių registro duomenis sutikrinti su Gyventojų registro duomenimis: „Vienas iš lyginamųjų parametrų gali būti gimimo data: pasirinkę konkrečius metus matome, kiek privalomojo švietimo amžiaus vaikų nėra mokyklų sąrašuose. Gyventojų registre kaupiami įvairūs duomenys, kaip, pavyzdžiui, asmens registracijos vieta, tad duomenis galima skirstyti pagal savivaldybes.“
Vienos mokyklos mokinių ieško, kitos neskuba
Kalbėdamas apie tai, kaip naudojami registro duomenys, pašnekovas sakė: „Anksčiau dirbome tokiu pat principu – atspausdindavome švietimo sistemoje nesančių vaikų sąrašus ir perduodavome juos savivaldybėmis. To, ką savivaldybės darydavo su minėtais sąrašais, mes nestebėjome, juk yra įvairių tarnybų, kurios gali šių vaikų ieškoti ir juos surasti. Žinoma, vienos savivaldybės ieško labai sąžiningai ir aktyviai, kitos, gavusios sąrašus, galbūt, nedarė nieko.“
Į klausimą, ar yra tikimybė, kad atsiras vaikų, kurie dėl vienų ar kitų priežasčių „išvengs“ ir šio registro, M. Masaitis atsakė: „Taip nutikti tikrai neturėtų. Kiek žinau, Kinijoje esama „nedeklaruotų“ žmonių, bet Lietuvoje tikrai galime surasti visus „dingusius“ vaikus“.
6 tūkst „dingusių“ vaikų – realybė?
Viešojoje erdvėje pateikiama skirtinga statistika apie vaikus, kurie taip ir neperžengė mokyklos slenksčio: vieni šaltiniai teigia, kad tokių vaikų šalyje yra 14 tūks., kiti teigia, kad jų – perpus mažiau – apie 6 tūkst. Paklaustas, kurie skaičiai yra arčiau tiesos, pašnekovas sakė: „Netrukus turėsite tikslią statistiką, nes šiomis dienomis mokyklos baigia tvarkyti šių mokslo metų moksleivių sąrašus ir, turėdami šiuos duomenis, galėsime sutikrinti, kiek vaikų trūksta. Bet koks bandymas prognozuoti preliminarius skaičius būtų ganėtinai spekuliatyvus.“
Apie tai, ar paminėti 6 tūkst. mokyklos nelankančių vaikų yra realus skaičius, pašnekovas sakė: „Nežinau, iš kur toks skaičius yra gautas. Pernai buvo gauti duomenys, kad mokyklos nelanko 14 tūkst. vaikų, o per metus savo išvykimą gyventi į užsienį su vaikais deklaravo 8 tūkst. tėvų, tad spėjama, kad likusių Lietuvoje, bet mokyklos nelankančių vaikų yra 6 tūkst. Apie tai, kiek tėvų išvyko, kiek jų deklaravo išvykimą, sužinosime netrukus, kai bus suvesti šių metų duomenys.“
Ar mokyklos deklaruos „nesamus“ mokinius?
Neretai akcentuojamas faktas, kad mokyklos nėra labai nusiteikusios bendradarbiauti ir dėl moksleiviams skiriamo finansavimo mokinių sąrašuose figūruoja ir tie vaikai, kurie į mokyklą per per metus užsuko tik kartą.
Komentuodamas situaciją, specialistas sakė: „Mūsų institucija tik renka duomenis ir neturime jokių įgaliojimų imtis priemonių, be to, drausminti mokyklas nėra mūsų funkcija. Toks mokyklų nesąžiningumas nėra masinis reiškinys. Jeigu toks sukčiavimas egzistuoja, jį labai sunku atsekti – reikėtų lankytis konkrečioje mokykloje pamokų metu ir tikrinti, kas klasėje yra, o ko trūksta, o paskui aiškintis, kaip ilgai moksleivio nėra mokykloje, kokios nelankymo priežastys.“
Kol kas mokyklos nelankančių vaikų registro duomenys lyginami su gyventojų registro duomenimis, bet pats registras ateityje bus plečiamas: „Norima, kad šis registras apimtų abi vaikų kategorijas – tų, kurie nepateko į švietimo sistemą ir tų, kurie pateko, bet mokyklos nelanko. Duomenis apie tokius vaikus turės įvesti pati mokykla, o registro duomenų baze galės naudotis ir kitos institucijos, žinoma, pasirašius specialias sutartis ir griežtai laikantis asmens duomenų apsaugos reikalavimų.“
Registre – ir nelankantys, ir nesimokantys
Pašnekovas užsiminė, kad ateityje bus įdiegtos ir papildomos registro funkcijos: „Planuojama, kad į registrą bus galima įvesti duomenis apie nelankymo priežastis – mokymąsi namuose, neturėjimą pastovios gyvenamosios vietos, gyvenimą asocialioje šeimoje ar kitas gyvenimo sąlygas, kurios susijusios su mokyklos nelankymu. Tokiu atveju atsakingos institucijos galės matyti ne tik nelankymo priežastis, bet ir kokių priemonių buvo imtąsi konkrečiu atveju.“
Pasak specialistų, mokyklos nelankančių ar nesimokančių vaikų apskaita yra nuo mokslo metų priklausantis procesas, tad minėtieji registro patobulinimai bus įgyvendinti po metų ir jau kitais mokslo metais ši informacija bus pradėta kaupti.
BALSAS.LT
