(Nuotraukoje Lilija Bručkienė)
2019-ieji buvo protestų metai: nuo Honkongo iki Prancūzijos, nuo Čilės iki Sudano, žmonės išėjo į gatves reikalauti daugiau, reikalauti kitaip. Paskutinę metų dieną dalinamės „Nyla“ podkasto epizodu, kuriame siekėme pažinti Lietuvos protestų kultūrą – kokia ji yra ir kokia galėtų būti?
Epizodo autorė yra Ieva Balsiūnaitė, žurnalistė ir dokumentinio kino režisierė ką tik baigusi žmogaus teisių studijas Science Po universitete Paryžiuje. Ji susitiko su mokytoja, tris savaites užėmusia ministeriją, su už feministinį protestą baudžiamajai bylai apskųsta dailininke ir pilietinį aktyvumą tyrusia profesore.
Kai 2018-ųjų pabaigoje Švietimo ministerija ignoravo mokytojų reikalavimus pakelti atlyginimus ir pakeisti darbo sąlygas, mokytojai užėmė ministeriją ir ten gyveno tris savaites. Maistą jiems nešė palaikantys žmonės, o sunkiausiais momentais jie dainuodavo dainas. Klaipėdos Vydūno gimnazijos mokytoja Lilija Bručkiene buvo, kaip sako „karo korespondentė“ – rašė protesto naujienas feisbuke, bendravo su kitais žurnalistais.
Mokytojai su moksleiviais palaikė ryšį per socialinius tinklus. „Mums labai jūsų trūksta. Linkime, kad jūs laimėtumėte. Grįžkite kuo greičiau“, – kalėdiniame sveikinime Lilijai kalbėjo mokiniai.
Grįžusi į mokyklą Lilija susitiko su mokiniais valanda prieš prasidedant pamokoms – atėjo net tie, kurie dažnai pirmą pamoka pramiega. „Sakiau jiems: aš tai dariau tam, kad jeigu ateis laikas ginti ir manęs jau nebus, jūs žinotumėt, ką reikia daryti.“
Norėdami išgirsti audiopasakojimą, paspauskite „čia” (Nuo 04:28 min. iki 20 min.)
Paimta iš Protesto balsas l Nyla feature: http://nanook.lt/podcast/protesto-balsas/?fbclid=IwAR10JddDwEab-MvZJMqMasDz6EW0s3VBtwPIrGcgx0_xdsoX-rfAmwo4vtY
