Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) teisininkai apgynė dar vieną narę: Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos mokytoja Kristina Leskauskienė grąžinta į darbą išmokant jai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką.
Kauno apygardos teismas paliko galioti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 13 d. sprendimą, kuriuo mokytojos atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu. Ieškovei teismuose atstovavo LŠDPS advokatas Andrius Chudenkovas ir teisininkė Žavinta Salatkienė.
Po 14 mėnesių šiemet į darbą grįžusi mokytoja ir mokyklos profesinės sąjungos pirmininkė K. Leskauskienė jaučiasi gerai, tuo tarpu švietimo įstaigos direktoriaus nekompetencija mokyklai kainavo nemažai: vidutinis atlyginimas už dešimt mėnesių ir ieškovės advokato išlaidos sudaro virš 6 tūkst. eurų, o kur dar atlyginimas mokyklai atstovavusiems advokatams.
Išlaidų būtų buvę mažiau, jei mokyklos direktorius ir jo advokatai būtų patikėję pirmosios instancijos teismo sprendimu. Deja, apeliacinio teismo teisėjų neįtikino ir apeliantų argumentas, kad ieškovė negalinti grįžti į darbą, nes jos darbo vieta neva neišliko (panaikintas vienas mokyklos skyrius). LŠDPS teisininkai įsitikinę, kad vadovas, priimdamas neteisėtus sprendimus, kartu privalo prisiimti ir šių sprendimų pasekmes, tarp jų ir darbdaviui ekonomiškai nepalankias, ir užtikrinti, kad teisės aktų reikalavimai bus vykdomi. Su tuo sutinka ir nutartį priėmusi teisėjų kolegija: „atsakovė (Vilkaviškio rajono Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokykla) elgėsi neteisėtai atleidusi ieškovę iš darbo mokykloje, todėl atsakovės atlikti veiksmai negali sudaryti tokios situacijos, kuri būtų nepalanki neteisėtai atleistai darbuotojai, šiuo atveju ieškovei.“
LŠDPS gina savo narius ir atstovauja jiems ginčuose su darbdaviais. Deja, teisminių ginčų vis daugėja ir tai pasekmė to, kad trūkstant lėšų švietime įstaigos priverstos mažinti pedagogų krūvius arba juos atleisti, kas ir būna vienas pagrindinių ginčų objektų. Pasak LŠDPS pirmininko Andriaus Navicko, trinties mokyklose ir darželiuose būtų daug mažiau, jei švietimas šalyje būtų finansuojamas pakankamai. „Todėl turime susitelkti kovai nacionaliniu mastu, pasiekti, kad vaikų ugdymui būtų skiriama tiek, kiek pažangiose šalyse – nemažiau nei 6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto. Tuomet ir švietimo įstaigose būtų daug geresnė darbinė ir kūrybinė atmosfera, daug mažiau įtampos“, – sako LŠDPS pirmininkas.
