Rugpjūčio 21-23 d. Dubingių seminarų ir poilsio centre įvyko LŠDPS mokymai pagal Ugdymo plėtotės centro akredituotą programą. Daugiau nei pusšimtį LŠDPS įvairių lygmenų lyderių iš visos Lietuvos pasveikino pirmininkas Andrius Navickas ir pristatė pirmąjį pranešėją – švietimo ir mokslo viceministrą Rimantą Vaitkų. Jis supažindino susirinkusiuosius su švietimo sistemos laukiančiomis naujovėmis.
Vėliau apie derybų meno subtilybes kalbėjo Balstogės politechnikos universiteto (Lenkija) Valdymo ir organizacijų katedros profesorius Juozas Lakis. Jo padedami profsąjungininkai pirmą kartą LŠDPS mokymų istorijoje išbandė derybų simuliacijos metodą.
Mokymų dalyviai išklausė A. Navicko, teisininkės Žavintos Salatkienės ir Ugdymo plėtotės centro Ugdymo turinio įgyvendinimo ir organizavimo skyriaus metodininkės Alės Vilutienės paskaitų, dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose, dalijosi gerąja patirtimi.
Mokymų sesiją užbaigė Mykolo Romerio universiteto Politikos mokslų katedros prof. Andriaus Bielskio filosofinis pranešimas „Švietimas kaip „universali“ viešoji gėrybė neoliberalizmo laikais“.
Baigdamas savo pranešimą jis pabrėžė, jog visiems švietimo darbuotojams reikia vienytis ir parodė ištraukas iš dokumentinio filmo „Būti ir turėti“ apie vienos Prancūzijos kaimo mokyklos kasdienybę.
Viceministras R. Vaitkus savo pranešime kritiškai vertino dabartinę švietimo ir mokslo padėtį Lietuvoje. Pasak jo, švietimo prieinamumo klausimas toli gražu dar nėra išspręstas, o pagal inovacijų indeksą esame „duobėje“. „Mus tuoj aplenks Bulgarija ir Rumunija“, – ironizavo jis.
Virš 90 proc. lietuvių turi vidurinį išsilavinimą, tačiau ar tas išsilavinimas pakankamai kokybiškas? – retoriškai klausė viceministras. Anot jo, atsiliekama pagal ikimokyklinio ugdymo apimtį, nes įstaigose ugdomų vaikų yra nepakankamai daug. Vien Vilniuje darželiuose trūksta apie 2 tūkst. vietų. Na, o labiausiai Lietuva atsiliekanti pagal suaugusiųjų švietimą. Pranešėjo teigimu, daugelis apklaustų suaugusiųjų sako, kad jiems trūksta bendrųjų kompetencijų: kompiuterinio raštingumo ir pan. Todėl jo manymu, dėl vaikų mažėjimo darbo netenkančius mokytojus būtų galima perkvalifikuoti dirbti su suaugusiaisiais.
Švietimo ir mokslo viceministras pabrėžė, jog daug klaidų padaryta optimizuojant mokyklų tinklą.
Be to, šių metų stojimai parodė, kad mokytojų rengimo programos nepopuliarios, todėl jeigu nieko nebus daroma, ateityje pradės trūkti tam tikrų specialybių mokytojų.
„Suardžius visaapimančią sistema, daug dalykų palikta savieigai“, – pirmtakus reformatorius kritikavo R. Vaitkus. Geru žodžiu jis paminėjo Estijos švietimo reformą, kuri buvo visai nebrangi, nes vidurines mokyklas estai tiesiog pervadino gimnazijomis, nestambino klasių. „Jei mes turėtume 16 vaikų vienam mokytojui kaip Estijoje, mūsų atlyginimai būtų didesni“, – dėstė pranešėjas.
Pagal PISA 2009 m. tyrimo rezultatus Lietuva atsilieka nuo Estijos ir Latvijos. „Kas atsitiko, kad estai pagal visus parametrus šoktelėjo aukščiau?“, – klausė viceministras ir atsakė: „Vadinasi, mes padarėme labai aiškių valdymo klaidų“.
Kalbėdamas apie aukštąjį mokslą, R. Vaitkus paminėjo, jog yra sudaryta darbo grupė Mokslo ir studijų įstatymui, kurio net 36 straipsniai pripažinti antikonstituciniais, keisti. Jo teigimu, valstybės reguliavimas, valstybės politika yra būtina aukštojo mokslo sistemoje, čia negalima visko palikti tik rinkos dėsniams.
Švietimo ir mokslo viceministras pageidavo aktyvesnio profsąjungų dalyvavimo nagrinėjant Valstybinę švietimo strategiją 2013-2022 m. Jo teigimu, spalį ją planuojama priimti Seime, tad pakvietė į talką svarstant tokį svarbų dokumentą (Vyriausybėje ji jau patvirtinta rugpjūčio 28 d. – lsdps.lt).
Pranešėjas paminėjo ES struktūrinės paramos 2014-2020 m. programą. Pagal ją švietimui bus skiriami milijardai, kuriuos labai svarbu panaudoti tinkamai, todėl jis pakvietė įsitraukti į šios programos svarstymą. „Pinigų yra, tik mokėkime tuos projektus parengti ir dalyvauti. Manau, kad šie pinigai amortizuos neigiamą demografinių problemų sukeltą poveikį“, – sakė viceministras R. Vaitkus ir pabrėžė, jog ministerijos vadovybė norinti sistemos stabilumo. Jo teigimu, švietimas turi turėti nacionalinį susitarimą ir išreiškė viltį, kad galbūt pavyks tokį sudaryti.
Visi LŠDPS mokymų dalyviai gavo Molėtų švietimo centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus ir USB laikmenas su visa mokymų medžiaga.
Filmas „Būti ir turėti“ (Etre et avoir) internete originalo kalba.