Sausio 19 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) sukvietė pernai ir užpernai streikais nepasitenkinimą esama padėtimi rodžiusius pedagogus iš visos Lietuvos susitikti su premjeru Sauliumi Skverneliu ir švietimo ir mokslo ministre Jurgita Petrauskiene. LŠDPS mano, kad konsultacijos platesniame rate visada duoda pilnesnį vaizdą, leidžia tiksliau suformuluoti bendruomenės poreikius.
Sveikindamas apie 150 pedagogų iš visos šalies bei naujosios valdžios atstovus LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pasidžiaugė, kad pavyko suburti platų ratą su švietimu susijusių žmonių. Jis pažymėjo, jog nors įvairių švietimo grandžių interesai skirtingi, bet reikia rasti sutarimą ir tiksliai atsakyti į klausimą, ko norime pasiekti. „Kad nebūtų kalbėjimo kiekvienas sau, reikalinga diskusija ir sutarimas visais klausimais, kad pasiektume tos norimos kokybės“, – sakė A. Navickas.
Premjeras: dialogas beprasmis, kai reikalaujama tik pinigų
Ministras pirmininkas Saulius Skvernelis kalbą pradėjo konstatavimu, jog daugelyje valstybės sričių situacija yra bloga ir nėra tokios, kurią galima atidėti ir koncentruotis į vieną problemą.
Jis pažymėjo, jog esąs nusivylęs profesinių sąjungų atstovais. „Buvo pasakymas: kažkas kažkada pažadėjo pinigų, ir jūs privalote mums jų duoti. Netaikau to tik šitai bendruomenei, visose srityse panašiai: duokit pinigų, duokit pinigų, ir tada viskas bus gerai. Toks dialogas beprasmis. Aš suprantu, kai bendruomenė pasako, kad mes norime pokyčių, juos įgyvendinus galėsime tikėtis geresnių darbo sąlygų, atmosferos, ugdymo, aukštesnės kokybės, ir tam reikia to ir to. Tada dialogas yra prasmingas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
Jo teigimu, ši vyriausybė nori girdėti racionalius, pagrįstus, argumentuotus faktus, kuriuos išsako bendruomenė, kad veiksmai nebūtų daromi „vien iš viršaus“.
S. Skvernelis geru žodžiu paminėjo streikavusius mokytojus teigdamas, jog jų pozicija yra narsi pozicija, ir „tai yra pilietinės visuomenės bruožas“, reikalingas parodyti, kad sistema išties „serga“. „O kaip mes tą operaciją darysim, priklauso nuo mūsų apsisprendimo kartu“, – pabrėžė premjeras.
Kalbėdamas apie planus įvesti ugdymo įstaigų vadovų kadencijas S. Skvernelis sutiko, kad baimė gal ir pagrįsta, psichologiškai tai sunki pertvarka, su tuo jam teko susidurti dirbant policijos sistemoje. Tačiau, anot jo, įvedus policijos komisariatų viršininkų kadencijas pokyčiai buvo tik pozityvus. Be to, svarbu, kad žmonės „nebūtų metami į gatvę“.
Baigdamas kalbą premjeras informavo, jog greitu laiku pats pradės lankyti šalies mokyklas – kartais iš anksto jas apie tai įspėjęs, o kartais ir ne.
Ministrė: įsivardinkime darbus, kuriuos darysime kartu
Švietimo ir mokslo ministrė J. Petrauskienė pabrėžė, jog labai svarbu pradėt darbus „čia ir dabar, o ne vien skaityti vyriausybės programą“. Ji teigė suprantanti, jog švietimo bendruomenė nusivylusi nuolatinėms reformomis ir pokyčiais, nori permainų, bet kartu ir jų bijo. „Visi sako, kad kokybė svarbu, bet reikia susitarti mums visiems, kas ta kokybė“, – kalbėjo ministrė. Tai, anot jos, turėtų būti ne tik akademiniai pasiekimai, bet ir tai, kokia yra bendra mokyklos „sveikata“: mokytojai, vaikai nori eiti į mokyklą, tėvai džiaugiasi mokinių pasiekimais.
J. Petrauskienė pastebėjo, kad toks formatas, kai susirenka daug pedagogų iš įvairių vietovių bei ugdymo įstaigų, yra labai geras: išdiskutuojami, išgryninami visi aspektai, kas veda į konstruktyvų dialogą. „Jeigu sakome, kad viskas yra prioritetas, tada niekas juo nėra. Visko nesutvarkysime, turime įsivardinti prioritetus, pagrindinius darbus, kuriuos mes darom kartu. Jeigu reikia susipykti pakeliui, – susipykime, bet išsiaiškinkime viską. Sudėliokime, kas yra realu, kas nerealu, nes yra daug dalykų, kurie būtų gerai, bet, pavyzdžiui, neįmanoma. Neįmanoma dėl finansavimo, neįmanoma dėl kitų struktūrinių dalykų“, – atviravo ministrė.
Jos teigimu, švietimo sistema turi reaguoti į aktualijas, kurių skaudžiausia ta, kad „Lietuva mažėja“. Ir čia esą laba svarbu atsižvelgti į du aspektus: infrastruktūros ekonominį efektyvumą ir socialinį jautrumą. „O sprendimai kartais yra labai skausmingi“, – pastebėjo J. Petrauskienė.
Ministerija šiu metu, anot jos, dirba ties etatiniu darbo apmokėjimu, mokytojų rengimo ir kvalifikacijos sistema, ugdymo įstaigų vadovų vertinimo klausimais, mokyklų finansavimo modeliu.
Baigdama kalbą švietimo ir mokslo ministrė palinkėjo susirinkusiesiems aktyviai sekti ministerijos pateikiamą informaciją ir išsakyti savo siūlymus, teikti savo „matymus“, o ne kritiką.
LŠDPS pirmininkas paminėjo, jog ministerijoje įvyko pirmasis ministerijos ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, tačiau galutinai dar niekas nesutarta, buvo tik preliminariai apsikeista nuomonėmis. Jis pasiūlė įsitraukti į diskusiją dėl etatinio apmokėjimo modelio alternatyvų ir sutarti dėl tokio modelio, kuris visiems tiktų. A. Navicko manymu, turint galutinį modelio projektą reiktų šaukti nacionalinį mokytojų forumą ar kongresą ir gauti jų pritarimą.
Vėliau dalyvaujantieji susitikime turėjo galimybę užduoti klausimus ministrei ir premjero patarėjai Unei Kaunaitei. Pastaroji taip pat pabrėžė diskusijų, kurios yra būtinos planuojant pokyčius, svarbą.
Augenio Kaspučio nuotr. FOTOGALERIJA
LŠDPS inf.
