Dabar norėčiau trumpai pakalbėti apie švietimo strateginius dokumentus ir jų suderinamumą su viešai deklaruojamais ar visuomenei pristatomais aspektais.
,,Lietuvos pažangos strategija 2030‘‘, priimta 2012 m. gegužės 15 d. (Nr. XI-2015) – tai bendras ilgalaikis Lietuvos Respublikos Seimas susitarimas, kuris nurodo, kokia yra pagrindinė mūsų valstybės vystymosi kryptis, kokia yra vizija ir misija:,, privalome žinoti tolesnį valstybės raidos kelią, jos kryptį ir tikslą – tai svarbu tiek mūsų modernėjimui ir atvirumui, demokratijos stiprinimui, tiek savosios tapatybės įtvirtinimui ir išsaugojimui.
Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ parengta ir grindžiama žmonių siūlymais ir mintimis. Per tūkstantį idėjų virto šalies raidos dvidešimtmetį apimančiu dokumentu.
4.2. Įgyvendindami viziją, vadovausimės pažangai svarbiomis vertybėmis. Tai:
¨ Atvirumas kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms.
¨ Kūrybingumas generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti.
¨ Atsakomybė už savo veiksmus, moralumas, aktyvus rūpinimasis ne tik savimi, bet ir savo aplinka, bendruomene, savo šalimi.
Nuo dokumento priėmimo ir nacionalinio susitarimo praėjo 8 metai. Teorija atrodo labai gražiai, siekiamybė gerbtina. O dabar prisiminkime kelerių paskutinių metų įvykius švietimo srityje. Apie kokį bendradarbiavimą galima kalbėti, jei ŠMM vienas po kito priimami pokyčiai stumiami buldozerio principu, kuriamos tik imitacinės darbo grupės – neatsižvelgiama į jų siūlymus, pastabas ar perspėjimus. Profesinė sąjunga, prieštaraujanti tokiems sprendimams ir nepasirašanti kolektyvinės sutarties, traktuojama kaip nemokanti bendradarbiauti, negebanti susitarti, nors akivaizdu, kad priimti sprendimai tikrai neparuošti, neišdiskutuoti ir taisytini. Apie kokį veiksmų moralumą ar rūpinimąsi šalimi galima kalbėti, kad vienas po kito patvirtinami korupcijos faktai. Rutina ir paklusnumas pripažįstami kaip sektini pavyzdžiai ir elgesio modeliai.
• uždavinys – įveikti švietimo sistemos inerciją pertvarkant tradicinius ugdymo, mokymo, studijų organizavimo būdus į lanksčius, atitinkančius šiuolaikinius mokymosi tikslus ir technologijų lygį
• Skatinti mokyklų kūrybingumą, eksperimentavimą, įvairovę atsisakant nebūtino jų veiklos reguliavimo, taip pat pastebint, atlyginant, skleidžiant nusisekusias pedagogines ir vadybines praktikas.
2018 m įvedamas kokybės krepšelis. Iš viso šalyje atrinkta 180 bendrojo ugdymo mokyklų, kurias lėšos pasieks jau kitais metais. Per dvejus metus numatoma skirti daugiau nei 24 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Kokybės krepšelį gausiančios mokyklos suskirstytos į dvi grupes: 150 turinčių silpną geros mokyklos požymių raišką ir 30 – stiprią. Mokykloms atrinkti buvo naudojami mokinių pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų ir mokyklų išorinio vertinimo duomenys. Ministerija skelbia, kad atrenkant mokyklas buvo atsižvelgiama, kokia mokinių savijauta toje mokykloje, kokia ugdymo įstaigos palaikoma kultūra, mokinių pasiekimai, ar mokytojai stengiasi padėti vaikams, atėjusiems iš socialinės rizikos šeimų ir kt.. O dabar turbūt pats neetiškiausias aspektas – tas sąrašas skelbiamas viešai. Galima tik įsivaizduoti, kaip jaučiasi tų 150 mokyklų bendruomenės. Ar čia ir yra tas uždavinys ,,Skatinti mokyklų kūrybingumą, eksperimentavimą, įvairovę atsisakant nebūtino jų veiklos reguliavimo “?
Aptariau tik kelis aspektus, susijusius su ,,Lietuvos pažangos strategija 2030‘‘, dabar norėčiau atidžiau pažvelgti į kitą svarbų dokumentą- Geros mokyklos koncepciją.
Geros mokyklos koncepcija ( 2015-12-21 d. įgyvendindama Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 1 ir 3 dalis ir Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, 13.2 papunktį, ŠMM ministrė pasirašė įsakymą dėl Geros mokyklos koncepcijos). Pristatysiu tik kelis aspektus ir realią situaciją.
• Keičiasi ugdymo organizavimas mokyklose – mažiau paisoma tam tikram amžiaus tarpsniui numatytų pasiekimų normų (standartų), lanksčiau grupuojama, individualizuojama.
• Todėl mokyklos, kaip organizacijos, veiklos aspektai neturėtų būti standartizuojami visoms šalies mokykloms, o jų vertinimas neturi būti per daug sureikšminamas ir negali tapti svarbesnis už mokyklos misijos vertinimą.
• Koncepcijoje skiriama ne viena rezultatų rūšis (asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga).
• Vertinant mokyklos veiklą, siūloma laikytis Koncepcijoje išskirtų aspektų svarbos. Svarbesni aspektai pateikiami pirmiau.
13. Geros mokyklos aspektai:
• 13.1. Asmenybės ūgtis.
• 13.2. Gyvenimas mokykloje: saviraiškus dalyvavimas.
• 13.3. Ugdymasis (mokymasis): dialogiškas ir tyrinėjantis.
• 13.4. Ugdymas (mokymas): paremiantis ugdymąsi (mokymąsi).
• 13.5. Darbuotojai: asmenybių įvairovė.
• 13.6. Mokyklos bendruomenė: besimokanti organizacija.
• 13.7. Lyderystė ir vadyba: įgalinančios.
• 13.8. Ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali.
• 13.9. Vietos bendruomenė ir mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, dalyvių susirinkimas (savininkas): įsipareigoję.
Realybė:
Nors tai yra strateginis dokumentas – juo turėtų būti grindžiamas visas ugdymo turinys ir formos jau treji metai – bet net viešojoje erdvėje mes girdime ir matome akcentuojamą tik vieną iš aspektų – žinias. Tik jomis remiamasi pristatant Lietuvos švietimo situaciją visuomenei (egzaminų statistika, standartizuoti testai, tarptautinių tyrimų ataskaitos, reitingai, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitos). Viešai nekalbama nei apie individualią pažangą, nei apie asmenybės vystymąsi, brandą/ūgtį, nei apie gebėjimus ir kompetencijas, nei apie mokyklų individualumą ir misiją. Savaime suprantama, yra aspektų, kuriuos labai sunku/neįmanoma iš karto pamatuoti – jie gal atsiskleis po gero dešimtmečio. Bet jeigu valstybė susitarė, kad ir tie aspektai yra svarbūs, jeigu jie buvo įrašyti į strateginius dokumentus (kuriems paruošti, beje, irgi buvo naudojama labai nemažai mūsų visų (valstybės) lėšų), tai gal analizuojant situaciją ir ją pristatant reikia atsižvelgti į tuos bendrus susitarimus. O jeigu tai neįmanoma/nereikia padaryti, gal galima susitarti, kad neleidžiame pinigų jokioms bendroms kryptims nustatyti, dirbame orientuodamiesi į žinių išmokimą ir sutaupytas lėšas skiriame tiems tikslams pasieti.
Dabar situacija paradoksali – strateginiai mūsų dokumentai kalba apie vienus dalykus, o visuomenei situacija pristatoma remiantis tik nedideliu (ir jau prieštaraujančiu naujai koncepcijai) fragmentu. Egzaminų statistika, standartizuoti testai, tarptautinių tyrimų ataskaitos, reitingai, Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros ataskaitos – tai tik labai maža dalis ugdymo kokybę nusakančių veiksnių. Kodėl ji pristatoma kaip vienintelė, galima tik numanyti.
Girdėjau kalbų, kad ŠMM yra sudaryta darbo grupė, ruošianti naują strateginį dokumentą, naują koncepciją. O kaip bus su šita, kuri iš esmės net nepradėta įgyvendinti, beveik aišku. Turbūt bus parašytos ataskaitos ir dokumentai nuguls stalčiuose…
Laukite tęsinio
Lilija Bručkienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
