Rugsėjo 13 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) būstinėje viešėjo pedagogų delegacija iš Švedijos nacionalinės mokytojų profesinės sąjungos „Lärarnas Riksförbund“. Atvyko virš 20 svečių, kurie atstovauja pedagogams Stokholmo mieste, su sostinės profsąjungos lyderiu Ragnar Sjölander.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas svečiams pristatė Lietuvos švietimo sistemą, profesinės sąjungos istoriją, struktūrą, veiklą. Švedai savo ruožtu papasakojo, su kokiais iššūkiais susiduria pedagogai jų šalyje.
Pasirodo, jog Švedijoje ugdymo kokybė labai netolygi, to priežastimi įvardijamos augantis privačių mokyklų skaičius, kurios neretai susikoncentruoja tik į pelno siekimą. Švedija – vienintelė šalis, kur privačios mokyklos 100 proc. finansuojamos valstybės lėšomis (pinigus iš tėvų draudžiama imti įstatymu). Be to, sąlygos mokyti labai skiriasi mokyklose, kur, pvz., 100 proc. mokosi imigrantų vaikai. Beje, Švedijoje oficialiai konstatuota, jog švietimas šalyje susiduria su krize, nes mokinių pasiekimai pagal PISA ir TIMSS tolydžio prastėja.
Didelė problema šioje Skandinavijos šalyje yra ir mokytojų trūkumas, dėl ko jų atlyginimai vis auga. Keliamas darbo užmokestis duoda rezultatų – mokytojo profesiją pastaraisiais metais renkasi vis daugiau jaunų žmonių.
Švietimo sistema Švedijoje yra decentralizuota, nors tam 1989 m. streiku ir priešinosi profsąjungos. Savivaldybės turi daug laisvės skirstant finansavimą ugdymo įstaigoms. Mokytojas Švedijoje, dirbdamas vienu etatu, turi 15-19 kontaktinių valandų per savaitę (pamokų skaičius – mokyklos vadovo kompetencija), dirba 194 dienas per metus. Absoliučiai visomis priemonėmis, reikalingomis ugdymui, mokytojai yra aprūpinami, o per mokinių atostogas atostogauja ir jie. Maitinimas visose mokyklose yra nemokamas.
Paklaustas, ar švedai norėtų ir siekia lygiuotis į Suomiją, kaip tai daroma (bent jau kalbama) Lietuvoje, Stokholmo mokytojų profsąjungos lyderis Ragnar Sjölander atsakė aptakiai, tačiau pabrėžė, jog susitikimuose su suomiais švedai nuolat pabrėžia, kad Suomija šiukštu neperimtų Švedijos praktikų švietime. Kaip žinoma, Suomijoje visos mokyklos yra valstybinės, privatus verslas švietime čia neturi jokių legalių galimybių. Švedija tuo tarpu privataus ugdymo finansavimo reformą įvykdė 1992 m. valdant dešinės-centro vyriausybei.
LŠDPS inf.
