Balandžio 13-15 dienomis Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos koordinavimo tarybos nariai bei kiti aktyvistai iš visos Lietuvos viešėjo Taline, kur susitiko su Estijos profesinių sąjungų konfederacijos (EAKL) bei Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos lyderiais.
Estijos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (EHL) pirmininkas Reemo Voltri (nuotr. kairėje), vertėjaujant pirmininko pavaduotojui Aleksandrui Tidemanui (Aleksandr Tiidemann), išsamiai papasakojo apie situaciją Estijos švietimo sistemoje. Pasak jo, šalyje švietimui skiriama 6,6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau jau kalbama, jog reiktų 7 proc. (Lietuvoje šis skaičius nesiekia net 5 proc.). Tačiau atlyginimams nuo visos sumos tenka tik 36 proc., tuo tarpu Suomijoje – net 58 proc. Todėl pastarojoje šalyje pedagogo profesija yra viena prestižiškiausių, ko negalima pasakyti apie Estiją ar Lietuvą.
Šiek tiek skaičių ir faktų
Estijoje yra apie 560 bendrojo ugdymo mokyklų (iš jų virš 200 – gimnazijos), bet vykdoma tinklo reforma, mokyklos uždarinėjamos, jungiamos ir pan. Beje, šalyje pradėta steigti valstybines gimnazijas, kurios pavaldžios tiesiai ministerijai. Šalyje dirba 12 tūkst. mokytojų, daugiau kaip pusė – vyresnio amžiaus, o tūkstantis iš jų – jau pensininkai. Prieš 20 metų vienam mokytojui teko 18 mokinių, dabar – 12, nes per tuos metus šalyje sumažėjo 120 tūkst. mokinių. Tik 10 proc. pedagogų yra vyrai, o jų atlyginimai yra didesni nei moterų, nes vyrai dažniausiai užima mokyklų vadovų postus.
Beje, švietimo įstaigų vadovus konkursuose renka savivaldybių komisijos, respublikinės atestacijos jiems nėra. Pasak R. Voltri, norinčiųjų vadovauti mokykloms daug neatsiranda, nes nevilioja atlyginimai, taip pat nėra ir būsimų vadovų rezervo. Direktoriai pamokų turi labai retai, nes jiems tenka didelis administravimo krūvis.
Estijos klasėse paprastai būna 24 mokiniai, gimnazijose – iki 32. Mažesnėse mokyklose 10 mokinių klasėje prilyginam 24, o jeigu vaikų yra mažiau, klasės jungiamos.
Papildomų garantijų renkamiems profsąjungų atstovams liberalizuotuose Estijos darbo santykių įstatymuose beveik nėra, tačiau dėl to galima susitarti kolektyvinėse sutartyse. Pavyzdžiui, Tartu teritorinėje sutartyje yra numatytos papildomos garantijos: mažinant etatų profsąjungų nariai gauna du kartus didesnę išeitinę kompensaciją. Savivaldybės yra laikomos ugdymo įstaigų darbdaviu, todėl ir kolektyvinės sutartys Estijos regionuose yra įprastas reiškinys. Nors tiek galių, kiek norėtųsi, savivaldybės visgi neturi, nes švietimą finansuoja vyriausybė.
Situacija panaši, o vaikų pasiekimai gerokai aukštesni
Pedagogus iš Lietuvos ypač domino aukšti estų penkiolikmečių tyrimo PISA pasiekimai. Pagal matematinį raštingumą Estijos paaugliai yra 11 vietoje iš 65 šalių (Lietuva 37-ta), pagal skaitymo gebėjimus – taip pat 11 (Lietuva – 39-ta), pagal gamtamokslinį raštingumą estai yra dar aukščiau – 6 vietoje (Lietuva – 30-ta). Estijos švietimo profsąjungos lyderis pabandė atsakyti į klausimą, kodėl taip yra. Jo manymu, estai mokiniai yra labiau įpratę prie testavimo, egzaminavimo, jiems tai nėra naujovė, o mokytojai esą sugeba sukurti patrauklią atmosferą be įtampos. Ne be pedagogų pastangų mokiniai pakankamai rimtai žiūri į šiam tyrimui parengtus testus, labai sąmoningai juos atlieka. Mokyklose taip pat nedaug imigrantų vaikų, kurių požiūris į tai gali skirtis. Be to, paminėjo R. Voltri, Estijoje keičiasi mokymo programos: nuo „kalimo“ ir faktų žinojimo metodikos pereinama prie žinių pritaikymo ir analizavimo.
Istoriškai susiklostė, kad Estijoje yra tik viena švietimo srities profsąjunga, atskirai dar veikia viena nedidelė teritorinė organizacija. Darbuotojai profesinei sąjungai skiria 1 proc. nuo savo darbo užmokesčio, kurio tik nedidelė dalis keliauja centrinei organizacijai, didesnė dalis lieka vietinėje ir teritorinėje profsąjungoje. 2012 m. pabaigoje EHL pirmininku išrinktas R. Voltri mano, kad tiek daug lėšų neturėtų likti vietinėje profsąjungoje, nes čia jos daugiau ar mažiau panaudojamos pramogoms. Daug geriau didžiąją dalį išteklių skirti centrinei organizacijai, kur jie būtų panaudoti gerokai tikslingiau. Būtent apie tai profsąjungoje šiuo metu ir diskutuojama.
Streikas parodė mokytojų solidarumą
Neseniai Estijoje panaikintos mokytojų kategorijos ir įvestas etatinis pedagogų darbo apmokėjimas. Etatas susideda iš 35 darbo val. per savaitę, kiek iš jų yra kontaktinių – sprendžia mokyklos vadovas. Anksčiau buvo mokama už vadovavimą klasei, tačiau naujoji darbo apmokėjimo sistema to nenumato. Visgi mokyklų vadovai dažnai klasių auklėtojams moka papildomai, nors jei tai daryti ir nėra įpareigoti. Profsąjunga siekia, kad tiesioginiam darbui su mokiniais būtų skiriama daugiausiai 22 (mokyklose) – 24 (gimnazijose) val., todėl bus siekiama dėl to susitarti nacionalinėje šakos sutartyje. Iki šiol tokiam susitarimui poreikio, pasak pranešėjo, nebuvo, nes viskas buvę reglamentuota teisės aktais.
2012 m. Estijoje įvyko nacionalinis mokytojų streikas, nes strigo derybos su vyriausybe dėl darbo užmokesčio. Streikas, pasak R. Voltri, parodė, kad pedagogai vis dėlto yra solidarūs, nes dalyvavo daug tiek profsąjungos narių, tiek kitų darbuotojų. Laimėta apie 12 proc. didesnė alga nuo 2013 m.
Šiuo metu mokytojo etatui yra skiriama 960 eurų (800 eurų minimali alga ir 20 proc. už papildomus darbus). Anksčiau iš šios etatui vyriausybės skiriamos sumos buvo finansuojamos ir kitos mokyklos funkcionavimui reikalingos reikmės, tačiau profsąjungai pavyko pasiekti, kad visa suma būtų skiriama tik atlyginimams.
R. Voltri teigimu, kitą mėnesį EHL pradės derybas dėl darbo užmokesčio didinimo. Siekiama, kad minimali mokytojo alga būtų 1070 eurų (dar 20 proc. už papildomus darbus). Estai paminėjo, jog Suomijoje gimnazijos mokytojas uždirba 3-4 tūkst. eurų, atlyginimas ten taip pat auga priklausomai nuo darbo stažo. Estijoje mokytojo darbo užmokestis nuo jo dirbtų metų skaičiaus nepriklauso.
Vizitas gimnazijoje
Vėliau delegacija iš Lietuvos aplankė netoli Talino esančią Jüri gimnaziją. Ši vietovė sparčiai plečiasi, gyventi atvyksta vis daugiau jaunų šeimų, todėl ir aplink gimnaziją nuolat vyksta statybos, mokykla taip pat stato priestatus. Gimnazijos plėtros vadovė papasakojo apie šią ugdymo įstaigą, kaip ugdomi gabūs ir įvairių sutrikimų turintys vaikai. Vėliau gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė (nuotr. pirma iš kairės) aprodė LŠDPS delegacijai modernią mokyklą.
Baseinas, sporto salės, biblioteka – jais dieną naudojasi gimnazijos mokiniai, o į pavakarę šiomis gėrybėmis turi galimybę naudotis vietos bendruomenė už tam tikrą mokestį. „Ne visos mokyklos Estijoje taip atrodo, bet tokia gimnazija ne vienintelė šalyje“, – išlydėdamas svečius sakė EHL pirmininko pavaduotojas A. Tidemanas (nuotr. antras iš kairės), kuris ir pasirūpino turininga LŠDPS delegacijos viešnagės programa.
A. Kaspučio nuotr.
