Kai kurios mokyklos jau rugsėjį ir spalį vykdė mišrųjį ugdymą: pakaitomis organizavo kontaktinį ir nuotolinį mokymą. Jau rudenį vyresnių klasių mokiniams teko pereiti prie nuotolinio ugdymo. Ilgainiui, prastėjant COVID-19 situacijai, prie nuotolinio mokymo teko prisitaikyti net ir pradinukams. Kaip pasikeitė mokytojų darbas? Kaip tai atsiliepė mokinių pasiekimams?
Retai kada nuotolinis mokymas ypač tinka
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narė ir Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė 15min tikina, kad vaikai, kurie ir anksčiau buvo motyvuoti, mokėjo planuoti laiką, dirbo kryptingai, tai daro ir dabar, o nemotyvuotiems sudėtingiau, daugiau pastangų juos skatinant turi įdėti tėvai. „Jiems dabar gerokai sudėtingiau ir sunkiau, nes namuose pagundų ir konkurencijos su sunkiu darbu yra gerokai daugiau negu pamokoje“, – tikino pedagogė.
Atvejai, kai nuotolinis mokymasis vaikui tinka labiau, nes jis mokosi savo tempu, galbūt patiria mažiau streso nei mokykloje ir todėl gerina savo gebėjimus, L.Bručkienės teigimu, yra pavieniai. „Bet tendencija tokia, kad absoliučiai visi pasiilgo mokyklos, pasiilgo natūralaus bendravimo ir yra pavargę nuo tokios padiktuotos rutinos“, – teigia mokytoja.
„Bet tendencija tokia, kad absoliučiai visi pasiilgo mokyklos, pasiilgo natūralaus bendravimo ir yra pavargę nuo tokios padiktuotos rutinos.”
Daugiau galimybių sukčiauti per atsiskaitymus
Pasak Lilijos Bručkienės, mokantis nuotoliniu būdu landų akademiniam nesąžiningumui tikrai daugiau. „Vaikai yra vaikai, kai kurie iš jų piktnaudžiaudavo, naudodavosi akademiniu nesąžiningumu ir mokykloje, o dabar techninės galimybės tam yra gerokai didesnės. <…> Vaikai sako, kad jiems internetas, ryšys dingo, šuniukas laidą nugraužė“, – apie savo patirtį kalba mokytoja.
,,Vaikai sako, kad jiems internetas, ryšys dingo, šuniukas laidą nugraužė.”
Darbo dienomis poilsiui laiko nelabai ir lieka
Jau kurį laiką vedusi pamokas nuotoliniu būdu L.Bručkienė sako nebejaučianti įtampos, bet toks mokymo būdas, pasak jos, labai ryja laiką. „Nuotolinio mokymo procesai yra gerokai ilgesni, nes ruošiantis pamokoms viską reikia ruošti iš naujo, dominuoja visai kitokie metodai. Privatus gyvenimas, poilsio laikas ir darbas yra taip pakeitę savo proporcijas… Tai yra labai sudėtingas laikotarpis. Praktiškai darbo dienomis poilsiui laiko nelabai ir lieka“, – pasakoja pedagogė.
,,Privatus gyvenimas, poilsio laikas ir darbas yra taip pakeitę savo proporcijas.”
Sunku suspėti išeiti temas
Paklausta, ar su mokiniais spėja išeiti temas, neatsilikti nuo programos, pripažįsta, kad atsilikimo būna. „Programos yra [išeinamos] lėčiau, žiūrėsim iki pavasario, kaip bus. Kai [nuotoliniu būdu] dirbome pavasarį, tai kai kurias temas pabaiginėjome rudenį. Vienaip ar kitaip išsidėliosim, nėra išeičių“, – pasakoja L. Bručkienė.
Egzaminus išlaikė sėkmingai, net kai mokėsi namie
Šįmet mokytoja nemoko abiturientų, bet tokių esą turėjo praėjusiais metais. Jie taip pat kurį laiką mokėsi nuotoliniu būdu, bet egzaminus, L.Bručkienės teigimu, išlaikė sėkmingai, pagal savo žinių lygį.
„Tie, kurie buvo motyvuoti, tie kryptingai ir atsakingai dirbo. O tiems, kurie buvo nemotyvuoti, buvo labai sudėtinga. Jie patys guodėsi, kad mokykloje nori nenori esi priverstas klausytis mokytojo 45 minutes, vis tiek ką nors išgirsti. O kai sėdi namuose, gali užsidėti ausines, žiūrėti į ekraną bei veikti ką nori. Labai prireikia sąmoningumo“, – pabrėžia lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.
„Tie, kurie buvo motyvuoti, tie kryptingai ir atsakingai dirbo. O tiems, kurie buvo nemotyvuoti, buvo labai sudėtinga.”
Nepaisant to, jog mokiniai brandos egzaminams ruošiasi namie, mokytojos nuomone, turėtų įvykti. Tiesa, abiturientams nereikės laikyti lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos, o kai kurios egzaminų dalys bus laikomos nuotoliniu būdu.
Daugiau skaitykite čia.
Nuotraukoje: L. Bručkienė
LŠDPS informacija
