Po penktadienį vykusios Švietimo ministro spaudos konferencijos vėl kyla sąmyšis švietimo bendruomenėje. Ministras sako, jog nuo birželio 1 dienos mokytojai ir mokiniai galės grįžti į mokyklas arba galės negrįžti. Toks abstraktus ministerijos bendravimas nesuteikia aiškumo, o kelia tik daugiau sumaišties ir diskusijų. Tvirtos ir aiškios pozicijos neturėjimas, nesugebėjimas ar nenorėjimas įvertinti situacijos ir ryžtingai priimti sprendimus – tokia Švietimo ministerijos politika labiausiai piktina mokytojus. Esu jau sakęs ministerijai, jog kalbėtų aiškiau ir rimčiau pagalvojusi, bet į mūsų pastabas nebuvo reaguota.
Dėl tolimesnio ugdymo proceso ir mokslo metų baigimo
Daugumos mokytojų nuomone, grįžimas į mokyklas po birželio 1 dienos nebūtų protingas sprendimas. Dalis tėvų irgi planuoja neleisti savo vaikų į mokyklas ir ieškoti ligų. Ir pats ministras nepateikė nei vieno rimto argumento, kodėl turėtų mokiniai sugrįžti į mokyklas ir kodėl tai duotų naudos ugdymo procesui. Ką duotų tos kelios savaitės?
Gal būtų dvyliktokams aktualu. Kita vertus, nuotolinis ugdymas stoja į savo vėžias ir vyksta gana sklandžiai. Konsultacijos mokiniams gali būti virtualiai: jos gali vykti ir individualios, ir grupėse, ir visos klasės. Technika leidžia jas vykdyti ne ką prasčiau nei klasėje.
Taip, ir mokytojai, ir vaikai pasiilgo tiesioginio bendravimo. Bet ar galima elgtis neatsakingai ir rizikuoti visų mūsų sveikata? Kaip apsaugoti nuo viruso paplitimo ir židinių susidarymo mokyklose ir išlaikyti tarp mokinių atstumus, kai jų yra 24 ir daugiau? Ministerija sako, vykit į edukacines išvykas. Autobusuose irgi atstumų neišlaikytumėme.
Po tokio ministro pranešimo grįžti ar negrįžti į mokyklas, kils sąmyšis mokyklose: dalis vadovų kažkokiais sumetimais vers ateiti ir dirbti mokytojus į mokyklas. O kaip mokytojai, priklausantys rizikos grupėms?
Aišku, galima būtų kalbėti apie mišrų mokymo būdą: vieni mokytojai, priklausantys rizikos grupėms, vestų pamokas nuotoliniu būdu, kiti gyvai. Visgi mišrus mokymo variantas sunkiai įsivaizduojamas.
Dėl brandos egzaminų organizavimo
ŠMSM ministro A. Monkevičiaus nuomone, sveikatos išsaugojimas yra prioritetas, tačiau tendencijos yra palankios ir brandos egzaminai bus organizuojami vėliau įvertinus SAM pateiktas rekomendacijas. Taigi girdime, jog ministerija jokių kitų galimybių dėl brandos egzaminų organizavimo nesvarsto: egzaminai bus organizuojami, o ir vertintojų bei vykdytojų užteks. O ar tikrai neatsitiks taip, kad kils susirgimų židiniai vienoje ar kitoje vietoje ir tai galės sutrukdyti tam tikro regiono, miesto ar atskiros mokyklos normalų egzaminų vykdymą. O jei reikėtų dar taikyti saviizoliaciją, tai iškiltų didžiulė problema galbūt nemažai daliai abiturientų dėl dalyvavimo egzaminuose. Bet tikėkime, kad tai neįvyks.
Dėl ikimokyklinių įstaigų darbo nuo gegužės 18 dienos
Daugumos mokytojų nuomone, darželiai ir mokyklos turėtų pradėti dirbti tik oficialiai pasibaigus karantinui. Iš vienos pusės, suprantame tėvelių rūpestį kur palikti mažamečius vaikus išėjus į darbą. Kita vertus, sveikata bei gyvybė yra svarbiausia. Todėl darbuotojams, kurie dirbtų tiesioginiame kontakte su vaikais, turi būti sudarytos maksimaliai saugios darbo sąlygos. Mes kalbame ir apie priemokas arba medicininį draudimą dirbant kenksmingomis darbo sąlygomis. Pedagogai, priklausantys rizikos grupėms, neturėtų būti verčiami tiesiogiai dirbti, o turėtų toliau vykdyti nuotolinį ugdymą.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos
pirmininkas Andrius Navickas
