Balandžio 11 d. Švenčionių rajono pedagogai turėjo progos išklausyti Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠPS) ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkų Audriaus Jurgelevičiaus ir Andriaus Navicko.
Vienintelis susirinkusiųjų pageidavimas, išreikštas susitikimo pradžioje ir lydėjęs jį visą, – matyti abi organizacijas susivienijusias. Pasak švenčioniškių, žmonės pasimetę ir pavargę, o užuot sukę galvas, kurią organizaciją pasirinkti, jie dažniausiai iš viso nestoja į profsąjungą.
Tuo tarpu situacija rajono švietimo sektoriuje yra tragiška – beveik visas mokyklas lydi skolos, kurių naštą norima užkrauti ant pedagogų ir kitų ugdymo įstaigų darbuotojų pečių. Tam pasipriešinti galima tik vieningai veikiant.
A. Jurgelevičius, pradėjęs susitikimą, išreiškė abejones dėl LŠDPS deklaruojamos vienybės siekio, nes štai Švenčionyse steigiamas antras susivienijimas, nors čia jau veikia LŠPS struktūrinis padalinys. A. Navickas savo ruožtu nusistebėjo, kodėl LŠPS neina į dialogą dėl vienijimosi nacionaliniu mastu, o Švenčionyse vienybė jai kažkodėl atrodo labai svarbi. Be to, jis priminė, jog „tradiciją“ steigti antrą organizaciją, kai jau yra veikianti, pradėjo būtent A. Jurgelevičius ir jo bendražygiai, kai 2007 m. atsiskyrė nuo LŠDPS ir įsteigė antrą švietimo profsąjungą nacionaliniu mastu.
A. Jurgelevičius išsakė savo organizacijos tarybos narių abejones dėl LŠDPS finansinio ir teisinio stabilumo bei pakvietė A. Navicką į balandžio 25 d. vyksiantį LŠPS tarybos posėdį.
A. Navickas pabrėžė, jog LŠDPS ir toliau demonstruoja politinę valią vieningumo linkme ir šios pozicijos neketina atsisakyti, o kol nėra vieningos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos, žmonės turintys teisę pasirinkti.
