Tuo tarpu Vyriausybė yra įsipareigojusi iki 2024 metų pabaigos pasiekti, kad vidutinis mokytojų darbo užmokestis 30 proc. viršytų šalies darbo užmokesčio vidurkį. Nors iki šiol mokytojų atlyginimai kasmet buvo didinami 10–13 proc., tokiu pat tempu didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Tad ar realu tikėtis, kad 2024 metų pabaigoje mokytojai gautų 1700–1800 eurų į rankas (t.y., jau atskaičius mokesčius)? Kokie biudžeto rezervai galėtų būti pasitelkti, kad Vyriausybė papildomai investuotų į mokytojų darbo sąlygų gerinimą?
Ekonomikos ir socialinės politikos ekspertai mano, kad šiuo metu situacija yra gana įtempta. Visų pirma, dėl itin spartaus vidutinio darbo užmokesčio kilimo.
„Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, vidutinio darbo užmokesčio rodiklį labiausiai kėlė darbuotojų, gaunančių didžiausias pajamas, grupė. Jų pajamos augo vidutiškai 2,5 karto greičiau nei gaunančių mažesnes pajamas. Tokioms rinkos sąlygoms iš biudžeto finansuojamiems viešojo sektoriaus darbuotojams varžytis su dirbančiais privačiame sektoriuje yra sudėtinga“, – vertina profesorius Boguslavas Gruževskis, Lietuvos socialinių tyrimų centro direktorius.
Kita vertus, per du metus realus mokytojų darbo užmokestis net sumažėjo 1,2 proc., nes infliacija per minėtą laikotarpį siekė 28,3 proc.
Lietuvos investicijos į švietimą, lyginant su kitomis šalimis, yra nemažos – 4,8 proc. nuo BVP, kita vertus, dėl neigiamų demografinių tendencijų bei didelės emigracijos mokinių mažėja, tenka optimizuoti mokyklų tinklą. 2000-aisiais mokėsi daugiau nei 600 tūkst. mokinių, veikė daugiau nei 2,3 tūkst. bendrojo lavinimo mokyklų. Šiuo metu – 1 076 ugdymo įstaigose mokosi 332,5 tūkst mokinių.
„Žinoma, turime ir toliau svarstyti, koks mokyklų tinklas būtų optimalus, tačiau šie pokyčiai nekeičia įsipareigojimo mokėti mokytojams 130 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ir šis skaičius nėra laužtas iš piršto – tokias rekomendacijas teikia ir EBPO („Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“), – pastebi ekonomistas prof. Raimondas Kuodis. – Gal vertėtų lėčiau didinti neapmokestinamą pajamų dydį visiems drbantiesiems ir dalį lėšų nukreipti tiksliniams socialiniams įsipareigojimams, tarp jų – ir mokytojų darbo užmokesčiui didinti.“
II-ąjį šių metų ketvirtį, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokytojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius siekė 2 209 eurus, o po mokesčių – 1 360 eurų. O vidutinis šalies darbo užmokestis buvo 2 tūkst. eurų popieriuje bei 1 241 eurą į rankas. Atrodytų, jog mokytojų vidutinis darbo užmokestis jau 10 proc. lenkia šalies vidutinį darbo užmokestį.
Tačiau ekonomistai.lt atliktas nepriklausomas tyrimas atskleidžia, kad tokio dydžio atlyginimus gauna tik nedidelė mokytojų dalis: turintys 20-ties ir daugiau metų darbo stažą, metodininko, eksperto kvalifikaciją ir dirbantys klasėse su didesniu skaičiumi mokinių. Nemaža dalis mokytojų dirba nepilnu etatu, derindami darbą keliose mokyklose. O ten, kur mokytojų trūksta, pedagogai dirba ir daugiau nei vienu etatu. Galima teigti, kad didelėje dalyje mokyklų vyrauja nesaugaus užimtumo sąlygos, kurias dar paaštrina komplikuota darbo laiko apskaita.
„Smulkmeniškas valandų skaičiavimas daro žalą ne tik mokytojų savigarbai, bet ir jų vertybinėms nuostatoms, – teigia Saulius Jukevičius, Vilniaus licėjaus direktorius. – Taip sukuriama nuolatinė įtampa dėl mokytojų ir administracijos“.
Kitų metų valstybės biudžetas bus labai suveržtas. Taupesnio biudžeto reikalaus Europos Komisija, kita vertus, vyriausybė nebeturi galimybių pigiai pasiskolinti tarptautinėse rinkose, nes metinės palūkanos svyruoja ties 4 proc. riba. Tad pažadėtasis mokytojų atlyginimo didinimas išties bus didžiulis iššūkis.
Ekonomistai. lt
Daugiau informacijos rasite čia
