Nėra žmogaus – nėra problemų?
Ministrė bus atstatydinta, bet nereiškia, kad pagrindinės problemos sprendžiamos, jos net neišgirstos. Regis, jau nelieka abejonių, kad nauja etatinė sistema – ne reforma, o nevykęs eksperimentas. Tačiau ministerijos surašytuose tarimosi su profsąjungomis protokoluose pagrindiniai reikalavimai atsidūrė skiltyje “nesutarta”… O ir sutartuose atsirado tokių kaip “nustatyti aiškias taisykles metiniam etato valandų skaičiavimui”. Kokias taisykles, pagal kokius kriterijus? Kaip pamatuojamas tas „aiškius“? Ar tokio konkretumo frazė gali būti laikoma susitarimu?
“Profesionalai” net negirdi ir nesvarsto
Nesuvokiama, kiek ilgai galima ignoruoti streiko reikalavimuose LŠDPS aiškiai suformuluotus sprendimus. Dar prieš metus išanalizuotus, aptartus su gausia pedagogų bendruomene ir netgi per pastarąsias dienas dar kartą aptartus su savanoriškai mokytojus ŠMM lankiusiais edukologais, teisininkais , ekonomistais (tuo metu, kai buvo nešiojamos sofos ir rakinami tualetai). Ministerija jų net girdėti nenorėjo. Atliekant sisteminius taisymus, reikia ir sisteminių pakeitimų – ir etato apibrėžimo (kaip nurodyta streiko reikalavimuose, 18 kontaktinių pamokų etate; nekontaktinių, tiesiogiai proporcingai kontaktinėms), ir mokinių skaičiaus mažinimo, ir atlygio didinimo (mokėti vienu euru daugiau už valandą tiek vyriausybei, tiek ministerijai vis dar atrodo milžiniški pinigai). Ministerija, deja, esminių reikalavimų net esminiais nelaikė. Taip ir imituotose derybose skambėjo tik tuščios, net kai kurių kitų profsąjungų pasiūlytos frazės, kviečiančios „numatyti“ ir „peržiūrėti“… Ar teks laukti derybų profesionalų įvertinimo, kiek šimtųjų dalių derybų buvo tose „diskusijose“…
Tautai nereikia akių dūmimo
Deja, ankstesniuose susitikimuose su darbo grupėmis esminiai mokytojų siūlymai buvo ignoruojami, atsirenkant tik patogesnius, o ne jų visumą, aiškiai suformuluota LŠDPS. Kam sakyti „išklausyti“, „išgirsti“, jei ministerijos ir valdininkų pozicija nė iš tolo neprimena dialogo. Tam, kam ministerijai nereiktų spręsti esminių klausimų, o užtektų „kalbėtis“ ir „diskutuoti“. Ministerija giriasi susitarusi pridėti dar 4 minutes trisdešimties mokinių darbų taisymui (26 min. vietoj 22 min., ir tai ne visiems…). Ar tai galima pavadinti profesionalų sprendimu? O gal derybų objektu?
Bandoma sutramdyti ir nuslopinti
Po tualetų rakinimo, absurdiško minkštasuolių nešimo, neįleidimo atgal į patalpas susidaro įspūdis, kad Lietuva laukia Europos, o gal net ir viso pasaulio šalių dėmesio, parodant, kaip policinėje valstybėje bandoma užčiaupti mokytojus, atskleidusius neatleistiną ministrų ir jiems talkinančių komandų „profesionalumą“. Mokytojai pajudino ne tik švietimo, bet ir kertines medicinos, kultūros sistemines problemas. Susivienijo visų sričių „užguitieji“…
Streikuoja vis daugiau mokytojų
Iki šiol viešojoje erdvėje bandoma įtikinti visuomenę, kad nepatenkinta tik nedidelė dalis mokytojų. Deja, nepatenkinti ir tie, kurie nestreikuoja. Nes vieni negali streikuoti ir išgyventi net be savaitės uždarbio, kitiems neleidžia mokyklų direktoriai, treti pasiduoda manipuliacijoms apie vykstančias derybas ir problemų sprendimus. Deja. Nepaisant to, sulaukiam vis didesnio prisijungiančių mokyklų palaikymo.
Šiuo metu tarp streike dalyvavusių ir pasirengusių streikuoti yra apie 120 mokyklų. Tai jau viršija 10 proc. (ŠVIS duomenimis, Lietuvoje yra 1086 bendrojo ugdymo mokyklos). O ministerija vis dar įrodinėja, kad tik 3 proc. streikuoja, suprask, visi kiti pritaria… Ar ir toliau nebandoma manipuliuoti skaičiais? Ar vis didėjantis visuomenės institucijų, žmonių ir tautos autoritetų palaikymas nieko nereiškia? Ar valdžios pareigūnai nusiteikę laukti, kol oficialus sąrašas pasieks 40 ar 50 proc.? Regis, ir toliau problemų sprendimas tik imituojamas.
Aivaras Dočkus, Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos mokytojas
