Vilma Juzaitienė Eglė Navickienė
(PEDAGOGŲ INTERVIU LRT RADIJUI)
Šie mokslo metai – išskirtiniai švietimo bendruomenei ir ne tik. Iki šiol nebuvo tokios situacijos, jog visos be išimties mokyklos ir kitos švietimo įstaigos dirbtų nuotoliniu būdu. Dauguma mokyklų taip ir baigė mokslo metus.
Su kokiais nuotolinio mokymo iššūkiais susidūrė mokytojai? LRT žurnalistas Tomas Loiba (laidų ciklas „Iš namų dirbantys mokytojai“ ) kalbino įvairių švietimo įstaigų pedagogus, tame tarpe ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nares – Kalvarijos gimnazijos pradinių klasių mokytoją Eglę Navickienę bei Šilalės lopšelio-darželio „Žiogelis“ auklėtoją Vilmą Juzaitienę.
PRADINIŲ KLASIŲ MOKYTOJA EGLĖ NAVICKIENĖ mokytojauja jau daugiau nei dvidešimt metų. Šiais mokslo metais Kalvarijos gimnazijoje ji mokė ketvirtokus. Mokytojai gaila, jog šiemet ketvirtokų išleistuves teko organizuoti virtualiai.
Prasidėjus karantinui, E. Navickienė net tik ruošėsi pamokoms pati, bet ir padėjo kitiems: ji mokė kolegas ir moksleivius, kaip naudotis kompiuterinėmis programomis dirbant iš namų. Tuo pačiu mokytoja labai džiaugėsi, jog mokytojai tarpusavyje geranoriškai padėjo vieni kitiems, dalindamiesi įvairia vaizdine, metodine medžiaga įvairiose socialinių tinklų grupėse.
Anot pradinių klasių mokytojos, kuo moksleivis jaunesnis, tuo sunkiau jį apmokyti nuotoliniu būdu. Mažiesiems reikia daugiau tėvų pagalbos ir laiko. Bet mokytoja pastebi, kad ketvirtokai net sugeba gamtos pažinimo bandymus internetu daryti ar užsiimti maisto gamyba (kepti pyragą) rengiant vaizdo konferencijas – mokytoja iš savo namų, mokiniai iš savo.
E. Navickienė didžiuojasi savo mokiniais. Net vaikai, toli nuo miestelio gyvendami ir prastesnį interneto ryšį turėdami, kasdien pareigingai jungėsi prie vaizdo pamokų ir rodė gerus rezultatus.
Nors mokymas vyko sklandžiai, bet, anot mokytojos, niekas nepakeis darbo klasėje. Mokyklos pasiilgo ir ji pati, ir jos mokiniai. “ Manau, visada yra svarbesnis fizinis kontaktas nei virtualus. Žmogui svarbus bendravimas“, – teigė ketvirtokų mokytoja.
Kitais mokslo metais E. Navickienė pradės mokyti naują pradinukų klasę. Mokytoja tikisi, jog rugsėjį pirmokai į mokyklą jau galės ateiti ir pamokos vyks kaip įprasta.
Interviu gali klausytis nuo 1:52:45 paspaudus čia
ŠILALĖS LOPŠELIO-DARŽELIO „ŽIOGELIS“ AUKLĖTOJA VILMA JUZAITIENĖ pasakojo, kad karantinui prasidėjus darželio auklėtojoms dirbti buvo sunku: reikėjo sukurti naują mokymo metodą ir užduotis nuotoliniu būdu, kuriuos sudomintų mažuosius ir juos lavintų taip pat kaip ir užsiėmimai darželyje.
V. Juzaitienė pastebi, jog auklėtojoms per karantiną trūko vietinės valdžios palaikymo. Ji ir kolegės dešimčiai dienų buvo išsiųstos į dalines prastovas.
Lopšelio-darželio auklėtoja per karantiną dirbo iš namų su penkiolika dvimečių. Išlaikyti tokio amžiaus vaikų dėmesį nuotoliniu būdu buvo sudėtinga. Rytais auklėtoja vaikams išsiųsdavo užduotis. Jas mažieji atlikdavo skirtingai: vieni greičiau, kiti lėčiau. Po to kiekvieną vaiką vertino atskirai. Taip bendravimas su vaikučiais ir tėveliais bei pasiruošimas kitoms veikloms užsitęsdavo net iki vėlyvo vakaro.
Auklėtoja džiaugėsi, kad prie vaikų ugdymo labai prisidėjo tėveliai. Net tie, kurie namuose augino daugiau nei vieną vaiką ir dirbo nuotoliniu būdu, sugebėdavo pakankamai laiko skirti mažiausiųjų poreikiams.
V. Juzaitienė pasakojo, jog mėgstamiausia jos dvimečių auklėtinių veikla per karantiną buvo piešimas pirščiukais ar delniukais. Taip pat vaikams patiko trumputės meninės pasakos, nes turėdavo dar kantrybės išklausyti. Vyresnieji labai mėgo eilėraščius deklamuoti, šokti, atlikti mankštas. Maža to, mokantis nuotoliniu būdu atsiskleidė ankščiau nematyti vaikų talentai, nes namų aplinkoje mažieji drąsiau demonstravo savo artistiškus sugebėjimus.
Pasak auklėtojos, per karantiną nukentėjo socialinės rizikos šeimose augantys vaikai: tėvai neturėjo technologinių priemonių virtualiam vaikų bendravimui, o valdžia nepasirūpino ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo nuotoliniu būdu galimybėmis – kompiuteriais ar išmaniaisiais telefonais. Pačios auklėtojos tiesiog paskambindavo ir pakalbėdavo su vaikais, taip pat perduodavo atšviestas užduotėles.
V. Juzaitienė įsitikinusi, jog darbas nuotoliniu būdu buvo naudingas darželio auklėtojoms, nes patobulėjo jų kompiuterinio raštingumo įgūdžiai. Taip pat ir tėvų lūkesčiai išpildyti. Vis dėlto tiek auklėtojos, tiek vaikai pasiilgo gyvo bendravimo.
Nuo gegužės 18 d. lopšeliuose – darželiuose dirbama mišriu būdu: ir gyvai, ir virtualiai. „Iš ryto dirbsim, kur grupėje yra vaikučiai, vaikučiai nueis pietų miego, tęsime darbą nuotoliniu būdu su likusiais namuose. Auklėtojos darbas yra neskaičiuojamas valandomis. O vakare parėjus namo dar ruošis kitos dienos užduotėlėms‘‘,- sakė auklėtoja.
Nors darbo daug, daugiau nei dvidešimt metų darželio auklėtoja dirbanti V. Juzaitienė savęs dirbančios kitą darbą neįsivaizduoja.
Interviu gali klausytis nuo 2:01:00 paspaudus čia
LŠDPS informacija
