Gegužės 10 d. Vilniaus universitete įvyko diskusiją „Mokesčių reformos pasekmės viešajam sektoriui“, kurią surengė Humanitarinių ir socialinių mokslų (HSM) asociacijų sąjūdis, Lietuvos Medikų Sąjūdis, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacija.
Pranešimus skaitė profesoriai Romas Lazutka, Boguslavas Gruževskis, Justas Mundeikis. Kadangi į diskusiją kviestas finansų ministras Vilius Šapoka neatvyko, Vyriausybės siūlomą mokesčių reformą apžvelgė diskusijos moderatorius Marius Matulevičius. Jo teigimu, reforma abejoja ekonomistai, nes nemato esminės reformos; viešojo sektoriaus darbuotojai, nes refromos kaina apie 600 ml. Eurų; būsimi ir esami pensininkai, nes Sodros pajamos sumažės apie 250 mln. eurų; investuotojai ir darbdaviai, nes per 10 m. sumažės dirbančių žmonių.
R. Lazutka kritikavo Vyriausybę, kad ši remiasi Airijos pavyzdžiu, nes nors BVP ten gaunama daug, tačiau, deja, jis didžiąja dalimi nepriklauso airiams. Jam užkliūna reformos kryptis – mažinti, o ne didinti valstybės pajamas, tuo tarpu, reiktų rnkti mokesčių daugiau iš tų, iš kurių šiuo metu renkama ypatingai mažai. Profesoriui nerimą kelia ir ypač pavojingi pensijų reformos pažadai. Jo manymu, prie socialinio draudimo mokesčių „nereiktų kišti nagų“, o normaliai apmokestinti pajamas. Siūloma reforma, Lazutkos teigimu, silpnina Sodrą, užuot ją stiprinus. „Masinio dalyvavimo neišprususių žmonių pensijų fonduose valdiškais pinigais niekur nėra“, – sakė jis ir siūlė geriau steigti valstybinį fondą, kuris žmonių pinigus investuotų žmonių, o ne pačių fondų naudai.
J. Mundeikis dar aštriau kritikavo Finansų ministerijos parengtą reforma, nes jos pristatyme nėra nei tinkamos analizės, nei įverčių, lentelės pateikiamos be aprašų ir pan. Jo teigimu, ekonomistų skaičiavimais reformos kaina bus gerokai didesnė, nei kalba Vyriausybė, – apie 860 mln. eurų. Ekonomisto teigimu, abejotinas reformos finansavimas: teigiama, jog pinigų atsiras iš šešėlio, ekonomikos augimo ir ES lėšų. Tačiau nekalbama, kas bus, jeigu ekonomika neaugs, iš šešėlio nepavyks paimti pinigų, o ES lėšų srautas nutrūks, juolab kad 2021 m. keisis ES lėšų paskirstymo metodika.
B. Gruževskis vertino Vyriausybės pasiūlymus demografinių pokyčių kontekste. Deja, jo teigimu, gimstamumo ir emigracijos tendencijos tokios prastos, jog po 5 m. šalį ištiks darbingo amžiaus žmonių mažėjimo krizė, o jau 2026-2027 m. gaunančiųjų pensijas žmonių bus daugiau nei dirbančių.
Vienintelis diskusijoje dalyvavęs valdančiosios daugumos atstovas Tomas Tomilinas išreiškė viltį, kad Seimas priims bent dalį „šviesių protų“ pasiūlytų sprendimų. Jis vadino Vyriausybę technokratine, nes ji elgiasi tarsi nepriklausytų nuo partijų. Tomilino teigimu, tai, ką pateikė Finansų ministerija tėra tik šios ministerijos nuomonė, nes parlamentarai dar nesuformulavo savo nuomonės dėl pasiūlyto mokesčių pakeitimų paketo. Seime kol kas esą tik vykstančios „intymios“ diskusijos.
Diskusijoje taip pat kalbėjo profesorius Vytautas Radžvilas, Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė.
Dėkojame venai iš Humanitarinių ir socialinių mokslų sąjūdžio lyderių Rūtai Žiliukaitei, kuri daugiausiai prisidėjo organizuojant šį renginį.
Nuoroda į diskusijos video įrašą feisbuko paskyroje.
LŠDPS inf.