Kovo 31 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko dar vienas derybų dėl šakos kolektyvinės sutarties projekto posėdis. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai atstovavo pirmininko pavaduotojas Vytautas Silvanavičius, stebėtojo teisėmis dalyvavo pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
Posėdyje peržiūrėti visi punktai, dėl kurių nebuvo sutarta anksčiau, bei pradėta derėtis dėl patikslintų profesinių sąjungų pasiūlymų.
Pagaliau susitarta dėl šakos kolektyvinės sutarties preambulės ir patikslintas sutarties projekto pagrindinio skyriaus pavadinimas: Bendrojo ir neformaliojo ugdymo, profesinio mokymo finansavimas ir įstaigų darbuotojų ekonominės, socialinės sąlygos.
Praeitą kartą nepavykus susitarti dėl nuostatos, neleidžiančios mokyklų vadovams toje pačioje mokykloje turėti pedagoginių valandų, jeigu įstaigoje yra atitinkamų specialistų, šį kartą pritarta tokiam punktui:
Per tris mėnesius nuo kolektyvinės sutarties įsigaliojimo inicijuoti Švietimo įstatymo pakeitimą įteisinant nuostatą, draudžiančią mokyklų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovams sulygti dėl papildomo pedagoginio darbo toje pačioje mokykloje, išskyrus atvejį, kai nėra būtino specialisto, suderinus su darbuotojų atstovais.
Atlyginimų kėlimo programa iki šiol – paslaptis
Kalbant apie darbo užmokesčio didinimo 2017-2021 metams plano parengimą ir jo įgyvendinimą, profsąjungos siūlė, kad 2017 m. ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų darbo užmokestis didėtų ne mažiau 10 procentų, o kitų pedagoginių darbuotojų (išskyrus mokslo ir studijų institucijų) – 7 procentais; 2018 m. – atitinkamai 5 ir 5 procentais; 2019 m. ir 2020 m. – po 10 ikimokyklinių įstaigų pedagogams, ir po 5 procentus kitiems pedagoginiams darbuotojams.
Ministerijos atstovai tam prieštaravo ir siūlė kolektyvinėje sutartyje nedetalizuoti, kiek procentų kasmet atlyginimai kils. Esą ŠMM parengta programa bus siūloma tvirtinti Vyriausybei bei „tikimasi“, kad ji „vienokia ar kitokia“ bus patvirtinta, todėl dar kartą viską vardinti sutartyje esą netikslinga. Pasak ministerijos atstovų, sutarties projektas dėl išvardintų procentų bus atmestas iš karto, o kartu „užstrigs“ ir kiti sutartyje numatyti dalykai.
Tokiai pozicijai prieštaravo LŠDPS derybininkas V. Silvanavičius stebėdamasis, kodėl ŠMM atstovai nenori į šakos kolektyvinę sutartį įrašyti skaičių, kurie paimti iš streiko metu pačios ministerijos parengtos pedagogų atlyginimo kėlimo programos projekto. V. Silvanavičiaus teigimu, abiems dokumentams priimti taikoma panaši procedūra, tam bus reikalingas Vyriausybės nutarimas, todėl neaišku, kodėl priešinamasi algų kėlimo programos įforminimui tokiame svarbiame dokumente kaip kolektyvinė sutartis. Be to, neaišku, kada ta programa bus patvirtinta, o sutartis, tikėtina, bus pasirašyta anksčiau, todėl jau bus galima papildomų lėšų poreikį įtraukti į kitų metų biudžetą. Tuo tarpu sutarties punktas apie pedagogų atlyginimų kėlimo programą be konkrečių skaičių esąs beprasmis.
Po pertraukos posėdžio pirmininkė viceministrė Genoveita Krasauskienė siūlė atidėti šio klausimo svarstymą iki kito posėdžio, kai bus aiški Valdančiosios koalicijos politinėje taryboje priimto sprendimo formuluotė. Tačiau nors „Sandraugos“ ir LŠDPS derybininkai balsuojant susilaikė, priimta tokia nuostata:
Parengti ir nuo 2016 rugsėjo 1 d. įgyvendinti pedagoginių darbuotojų (išskyrus mokslo ir studijų institucijų) darbo užmokesčio didinimo programą 2016-2020 metams, kurią patvirtinus jos nuostatos perkeliamos į šią sutartį.
Posėdžio protokole taip pat užfiksuotas ŠMM įsipareigojimas per tris savaites profsąjungoms pateikti derinti darbo užmokesčio didinimo programą.
Kitas posėdis – paskutinis?
Nemažai diskusijų sulaukė ir klausimas dėl etatinio darbo apmokėjimo. Profesinės sąjungos jau kolektyvinėje sutartyje siūlo numatyti pagrindinius principus, t. y. kad mokytojo etatą sudaro 36 valandos, o kontaktinių valandų etate turi būti ne daugiau nei 18 valandų.
Dėl pastarosios nuostatos nesutiko ministerijos atstovai, jie pasiūlė ieškoti bendros formuluotės, o dėl konkrečių skaičių diskutuoti atskirai rengiant etatinio darbo apmokėjimo projektą. Galiausiai Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, teikusi minėtą pasiūlymą, jį atsiėmė. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos siūlyta formuluotė, kad įvedant etatinį apmokėjimą laipsniškai didinti nekontaktinių valandų skaičių kasmet po 3 valandas (2016-2018 m.) liko nesvarstytas. Nerasta sutarimo ir dėl kito profsąjungų pasiūlymo:
Kol taikomas dabartinis švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta valandinė – tarifinė
bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų darbo apmokėjimo tvarka, tol mokytojų minimaliu darbo krūviu laikoma 18 kontaktinių valandų per savaitę. Švietimo įstaigos vadovas negali sudaryti naujų darbo sutarčių su mokytoju, jei dirbantiems šioje įstaigoje to dalyko mokytojams nesudaromas minimalus darbo krūvis.
Šį punktą numatyta svarstyti kitame posėdyje, kuris numatytas balandžio 19 d. Jame tikimasi baigti derybas dėl švietimo šakos kolektyvinės sutarties.
Kartu su Lietuvos švietimo darbuotojų profesine sąjunga darbuotojams derybose atstovauja Lietuvos profesine sąjunga „Sandrauga“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos švietimo profesinė sąjunga, Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga, Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“.
LŠDPS inf.
