Birželio 7 d. įvyko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos posėdis, kuriame buvo svarstomi Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos ir Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai.
Į posėdį buvo pakviesti ir profesinių sąjungų atstovai, LŠDPS atstovavo pirmininkas Andrius Navickas.
Ministras Dainius Pavalkis posėdžio pradžioje pažymėjo, jog šio susitikimo tikslas yra suderinti kolegijos ir socialinių partnerių pozicijas, kad „į visuomenę paleistume tokį produktą, dėl kurio mes visi daugmaž sutariame“.
Ministerijos Ekonomikos departamento vadovė Eglė Radėnienė pristatė darbo grupės parengtą Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodikos pakeitimų projektą. Po ilgų diskusijų dėl papildomo finansavimo buvo pasirinktas toks variantas: vidutinį sąlyginį pedagogo tarifinio atlygio koeficientą R (kuris atspindi pedagogų atlyginimų vidurkį ir šiuo metu yra 12,75 lt) padidinti iki 13,15 lito. Tam 2014 m. papildomai reikėtų skirti 61 mln. litų, jeigu šiais metais nebūtų iš švietimo atimamos dėl vaikų mažėjimo sutaupytos lėšos (šiems metams skirta 1 934 mln. lt.).
Kalbant apie „avansu“ iš švietimo sektoriaus biudžeto nubrauktus 16,5 mln. litų ministras teigė, jog ministerijos vadovybė dėl to prieš pusantro mėnesio kreipėsi į koalicinę Vyriausybę sudarančių partijų vadovus, tačiau iki šiol jokios reakcijos nesulaukta.
Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė pabrėžė, jog be papildomų lėšų švietimo sektoriuje niekas nepasikeis: „negalime tiktai pagražinti, riekia keisti iš esmės“, – sakė ji.
Pirmininkė taip pat paminėjo būtinybę iki 8 val. didinti ikimokyklinio ugdymo krepšelį, ir keisti mokyklų informacinių technologijų inžinierių padėtį, nes jų darbo krūviai išaugo labai smarkiai, o atlyginimai liko kaip nekvalifikuotų darbininkų.
Švietimo organizavimo skyriaus vedėja Regina Klepačienė pristatė Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimų projektą. Pasak jos, pakeitimai padaryti pagal Vyriausybės programą, o jiems įgyvendinti reiks papildomų 18 mln. litų kasmet. Kadangi pagal įstatymą 2015 m. išnyksta vidurinės mokyklos tipas, taisyklės esą pakoreguotos taip, kad daugiau vidurinių galėtų tapti gimnazijomis. Taip bus išlaikyta galimybė mokiniams įgyti vidurinį išsilavinimą arčiau namų.
Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija yra ministro patariamoji institucija, kuri svarsto svarbiausius klausimus, susijusius su švietimo ir mokslo ministrui nustatytomis valdymo sritimis. Kolegiją sudaro ministerijos vadovybė, įvairių departamentų vadovai, studentų, moksleivių, akademinės bendruomenės atstovai, iš viso 22 nariai.