Ministerija priima sprendimus, bet atsakomybės kratosi

2018-06-04

alt

Kai pernai Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) pareiškė ilginsianti mokslo metus, Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) kartu su Vilniaus švietimo profesine sąjunga (nepriklauso LŠDPS) ir asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ tam priešinosi. Ne tik švietimo profesinių sąjungų rengta apklausa, bet ir vėliau Vyriausybės bei „Vilmorus“ surengtos apklausos parodė, jog apie 90 proc. švietimo bendruomenės nepritarė ŠMM idėjai. Aukščiau minėtos organizacijos taip pat surengė ir protesto akciją „Ar ilgiau yra geriau?“, nors kolegos iš kitų profesinių sąjungų teigė, jog tai esą mokytojams neturėtų rūpėti.

Šiemet jau skiname ministerijos sugalvotos „reformos“ vaisius: mokytojai ir mokiniai skundžiasi karščiu klasėse, kur būna ir virš 30 laipsnių šilumos, tėvai netveria pykčiu namo sulaukę išgeibusių, nesveikuojančių vaikų.

Tačiau Švietimo ir mokslo ministerija nemato čia problemos. Visiems, klausiantiems, kaip turėtų būti organizuojamas ugdymo procesas, kai patalpose virš 30 laipsnių karščio, ŠMM siuntinėja aplinkraštį, kuriame, be kita ko, pareiškiama, jog esą nėra čia ko stebėtis ir skųstis, nes „tai tikrai nėra pirma tokia karšta ir tvanki gegužės pabaiga“. Mokyklos neva galinčios trumpinti pamokas ar jas vesti lauke, reikia vaikams duoti atsigerti ir neprisirišti vien prie tradicinės pamokos formos.

Ministerija taip pat pareiškia, jog ji nerengianti jokių rekomendacijų dėl karščio, o „kad temperatūra atitiktų reikalavimus“, turinti pasirūpinti įstaigos administracija. Dar ŠMM nurodo ir kitas institucijas, į kurias „reiktų kreiptis“, jei administracija nesiima sprendimų, t. y.: savivaldybę arba Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

„Tai išties puiki visos šios kadencijos Švietimo ir mokslo ministerijos vadovybės veiklos iliustracija. Kažkas daroma žadant neva spręsti problemas, o kai pasimato, kad problemų tik padaugėjo, ministerija „nusiplauna rankas“. Tada atsakingais tampa visi, tik ne reformų iniciatoriai, – komentuoja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas. – Kai sprendimus priima kokie nors tariami ekspertai, tai niekas galvos ir nesuka, jei įgyvendinimo etape norimo rezultato nėra, juk strategijose ir dokumentuose viskas atrodo tvarkingai“. Anot jo, rengiant sprendimus turėtų dalyvauti visa bendruomenė.

Primename, kad LŠDPS (vienintelė iš visų švietimo profsąjungų) taip pat priešinasi ir skubotam mokytojų etatinio darbo apmokėjimo įvedimui nuo rugsėjo 1 d. (Seime šis projektas dar tik pradėtas svarstyti), nes mato, jog parengtas modelis nespręs nei mokytojų krūvio, nei atlygio problemų, be to, nėra suderintas nei su pačiais mokytojais, nei su vadovais. „Gaila tik, kad kolegos iš kitų profesinių sąjungų vis nepasimoko ir lipa ant to paties grėblio“, – apgailestauja LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas.

LŠDPS inf.