Su kokiomis problemomis mūsų miesto švietimo įstaigų darbuotojai, mokytojai kreipiasi į Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimą? Pasirodo, su pačiomis įvairiausiomis. Trejus metus susivienijimui vadovaujanti Meilė Platūkienė sako, kad kreipiamasi dažnai, vos ne kasdien. Būna dienų, kai tenka spręsti ir po kelis klausimus, neretai prireikia teisininko pagalbos. Vien šiais mokslo metais jau trijų mokyklų darbuotojai, neskaitant anoniminio mokytojos laiško apie jos įžvelgtas problemas Šv. Benedikto gimnazijoje, kreipėsi ir dėl prasto mikroklimato. Būtent anoniminių laiškų profsąjunga gauna itin retai, šis Alytuje – toks pirmas, tačiau, kaip pastebi M.Platūkienė, baimė viešai kalbėti apie negeroves mūsų visuomenėje gaji ne tik švietimo sistemoje.
,,Daug klausimų yra susiję su etatiniu darbo užmokesčio skaičiavimu, Darbo kodekso nesilaikymu. <…>Vis dar kyla neaiškumų dėl apmokėjimo už budėjimą pertraukų metu, dėl mokytojų darbo mokinių atostogų metu – mokytojų prašoma būti mokykloje visas atostogų dienas”
Profsąjungos skyrių nėra tik keturiose Alytaus mokyklose
Rudens atostogų metu Alytaus miesto teatre įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo konferencija. Jos dalyvius pasveikino mero pavaduotojas Povilas Labukas. Šio politiko kaip tarybos nario iniciatyva Alytuje patvirtintos lėšos mokytojų kanceliarinėms išlaidoms, pernai – 2 tūkst., šiemet – 6 tūkst. eurų.
P.Labukas pasidžiaugė patirtimis, kurių jis įgijo prieš keletą metų švietimo profsąjungos organizuotame streike. „Teko būti Vilniuje, kai vyko tie įvykiai, daug mačiau, dar daugiau išgirdau, buvau liudininkas, kaip streiko dalyviai įžengė į ministeriją. Pajaučiau jėgą, kai neprisitaikėliškai susivieniję mokytojai, nelaukdami politinių malonių, sudėtingu laikotarpiu aiškiai išsakė savo poziciją. Jų iniciatyvos stiprybė – ne skaitlingumas, o intencija ir valia ją įgyvendinti“, – švietimo darbuotojų aktyvumu džiaugėsi P.Labukas, pastebintis, kad Alytaus miesto savivaldybė šiuo metu sėkmingai bendradarbiauja su švietimo profsąjunga, ieško konkrečių problemų sprendimo, kai tokios iškyla vienoje ar kitoje miesto švietimo įstaigoje.
,,Pajaučiau jėgą, kai neprisitaikėliškai susivieniję mokytojai, nelaukdami politinių malonių, sudėtingu laikotarpiu aiškiai išsakė savo poziciją. Jų iniciatyvos stiprybė – ne skaitlingumas, o intencija ir valia ją įgyvendinti.“
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo pirmininkės M.Platūkienės, šiuo metu jis vienija per 300 švietimo darbuotojų. Tačiau šis skaičius nuolat kinta, pavyzdžiui, neseniai prisijungė Šaltinių progimnazijos skyrius su bene gausiausiu narių būriu – 50, taip pat „Šaltinėlio“ lopšelis-darželis.
Alytuje švietimo profsąjunga turi 14 skyrių, dar yra pavienių narių mokyklose, kuriose nėra pirminių organizacijų. Profsąjungos skyrių iki šiol nėra Piliakalnio ir Dainavos progimnazijose, Šv. Benedikto gimnazijoje ir Senamiesčio pradinėje mokykloje.
„Ieškant bendros kalbos tarp vadovo ir bendruomenės, derybos vyksta visada, ieškoma kompromiso, nes retai teisi būna tik viena kuri pusė. Daugeliu atveju klausimai yra išsprendžiami, vyksta susitikimai, kuriuose dalyvauja Švietimo ir sporto skyrius, švietimo įstaigų vadovai, mokyklų profesinių sąjungų atstovai“, – sako M.Platūkienė.
Anoniminį laišką tyrė
Spalio mėnesį didelį rezonansą Alytuje sukėlė viešai išplatintas anoniminis mokytojos laiškas, kuriame kalbama apie galimą mobingą Šv. Benedikto gimnazijoje. Kokia tolesnė jo tyrimo eiga ir kodėl buvo nuspręsta viešinti net ir anonimo atsiųstą laišką?
„Kaip susivienijimo vadovė aš dešimt dienų svarsčiau, kaip turėtume pasielgti. Vieša paslaptis Alytuje, kad problemų toje mokykloje yra. Nebuvo taip, kad nusprendžiau viena. Pasitariau su atsakingais tuo metu miesto vadovais, nusprendėme, kad reikia viešinti – kalbėtis, ieškoti kompromiso, susėdus abiem pusėms. Konkrečių problemų dėl vidaus mokroklimato, dėl kurių kreiptasi į profsąjungą, yra dar trijose Alytaus mokyklose, vienoje, kiek žinau, jas jau pavyko išspręsti. Suprantama, įstaigos vadovas dažniau jaučiasi teisus, bet, jei pokalbis nevyksta, tai ir neišaiškės, kur slypi bėdos“, – sako M.Platūkienė.
Ji pastebi, kad žmonės neretai bijo garsiai kalbėti apie negeroves dėl galimo susidorojimo, tačiau tai yra ne tik mokyklų, bet ir įmonių, įstaigų bėda: „Po šio anominio laiško ir jo ištransliavimo bijoma kalbėti, nes visuomenėje yra toks požiūris, kad mokytojas yra niekas, negali pasiskųsti, jis visada lieka kaltas. Kartais nesinori prieštarauti, bet mokykla juk yra gyvas organizmas, ją sudaro ir vaikai, ir tėvai, ir mokytojai, jis nuolat keičiasi. Labai svarbu, kad būtų kalbamasi ir randami visiems labiausiai priimtini sprendimai“, – sako M.Platūkienė.
,,Visuomenėje yra toks požiūris, kad mokytojas yra niekas, negali pasiskųsti, jis visada lieka kaltas.”
Ar buvo tiriamas anoniminis laiškas, kuris buvo adresuotas ne tik žiniasklaidai, miesto vadovams, bet ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kuri profsąjungoms atsiuntė patikinimą, kad tyrimas vyks?
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus vedėjo Vytuolio Valūno, nepaisant to, kad laišką parašė anonimas, į jį buvo reaguota ir tyrimas vyko atsižvelgiant į turinį. „Šįkart priemonės pasirinktos kiek kitokios. Tradicinės darbo grupės, kuri mėnesį laiko būtų bendravusi su įstaigos bendruomene, pateikusi išvadas, šįkart nesudarėme, bet reagavome kitais būdais“, – sako V.Valūnas.
Su gimnazijos direktorė Loreta Šerniene tiesiogiai pabendravo meras Nerijus Cesiulis, Švietimo ir sporto skyriaus vedėjas V.Valūnas. Atsižvelgta į tai, kad neseniai Šv. Benedikto gimnaziją paliko du mokytojai. Pasak V.Valūno, su direktore aptarta, kaip ji koreguos savo elgesį kaip vadybininkė. Šiuo metu Švietimo ir sporto skyriaus darbuotojai taip pat rengia atsakymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo pirmininkei M.Platūkienei.
Per tą laiką, kai vyko anoniminio laiško tyrimas, Alytaus miesto savivaldybė taip pat sulaukė dviejų Šv. Benedikto gimnazijos bendruomenės pareiškimų, kuriuose rašoma, kad jie situaciją vertina kitaip nei anoniminio laiško autorė. Vieną kreipimąsi pasirašė 21 gimnazijos darbuotojas, kitą – 51 mokytojas. Iš viso gimnazijos kolektyve dirba 120 žmonių.
„Mokinių testavimas neturėtų „vogti“ mokytojų laiko“
„Į profsąjungą Alytaus švietimo įstaigų darbuotojai kreipiasi dažnai, vos ne kasdien. Būna dienų, kai tenka spręsti po kelis klausimus, neretai tam reikia teisininko pagalbos. Daug klausimų yra susiję su etatiniu darbo užmokesčio skaičiavimu, Darbo kodekso nesilaikymu. Kai kurios problemos, atrodo, jau yra išspręstos, bet kai kuriose įstaigose vėl atsinaujina. Vis dar kyla neaiškumų dėl apmokėjimo už budėjimą pertraukų metu, dėl mokytojų darbo mokinių atostogų metu – mokytojų prašoma būti mokykloje visas atostogų dienas. Jau buvo išspręsta, kad ne kontakto metu mokytojai gali ruoštis pamokoms savo pasirinktoje vietoje, bet vėl iškyla tokių klausimų. Kaip ir dėl profesinio tobulėjimo, kuriam skiriamos penkios dienos per metus, bet vienos įstaigos mokytojams jas suteikia, o kitos ne. Taip pat ir dėl penkių sveikatinimo dienų, kurios priklauso profesinės sąjungos nariams pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį“, – pastebi M.Platūkienė.
,,Jau buvo išspręsta, kad ne kontakto metu mokytojai gali ruoštis pamokoms savo pasirinktoje vietoje, bet vėl iškyla tokių klausimų. Kaip ir dėl profesinio tobulėjimo, kuriam skiriamos penkios dienos per metus, bet vienos įstaigos mokytojams jas suteikia, o kitos ne.”
Pasirodo, Alytuje yra bent dvi mokyklos, kurių vadovai „nepageidauja“, kad jose būtų steigiamas profesinės sąjungos skyrius. Kartais kyla problemų dėl „mamadienių“, kai jaunos mamos ar tėčiai pagal grafiką negali pasiimti laisvos dienos, tačiau kaip gerąjį pavyzdį M.Platūkienė mini Dainavos progimnaziją.
„Kreipiamasi ir dėl išeitinių pašalpų išmokėjimo, nes mokytojų amžiaus vidurkis yra ganėtinai didelis ir nemažai jų palieka mokyklas. Vien šiais mokslo metais teko spręsti kelis tokius atvejus, kai iš pradžių buvo sakoma, kad mokytojas gaus mažesnę išeitinę arba visai negaus, bet įsikišus profsąjungai išsisprendė darbuotojo naudai. Kyla klausimų ir dėl darbo su specialiųjų poreikių vaikais apmokėjimo, nes valstybė žada nuo 1 iki 15 proc., o mokytojai gauna 1–2 proc. arba negauna visai. Kaip žinome, 2024 metais integruoti vaikai atkeliauja į visas mokyklas, nors nei valstybė, nei visuomenė tam dar nėra pasiruošusi“, – pastebi M.Platūkienė.
,,<…> mokytojai neturėtų būti užkraunami su testavimu susijusia papildoma veikla, nes jiems svarbiausias yra ugdymo procesas. Tačiau ypač pradinėse mokyklose, jei daug mokinių yra testuojami, tai tiesiog pradeda trūkti žmogiškųjų išteklių, ir tai tikrai yra problema.”
Ar mokytojai nesiskundžia profsąjungai dėl to, kad jie yra papildomai apkraunami darbu, susijusiu su testavimu nuo kovido? Pasirodo, Alytuje panašių skundų nesulaukiama, tačiau situacija dar labai priklauso nuo kiekvienos mokyklos individualiai. Pavyzdžiui, Adolfo Ramanausko-Vanago gimnazijoje, kurioje dirba ir pati M.Platūkienė, sergantį sveikatos specialistą pavaduoja ir testavimu rūpinasi socialinis pedagogas, psichologas, bibliotekos vedėja, o ne mokytojai. „Aš manau, kad mokytojai neturėtų būti užkraunami su testavimu susijusia papildoma veikla, nes jiems svarbiausias yra ugdymo procesas. Tačiau ypač pradinėse mokyklose, jei daug mokinių yra testuojami, tai tiesiog pradeda trūkti žmogiškųjų išteklių, ir tai tikrai yra problema“, – sako pašnekovė.
Taip pat šia tema galima skaityti čia
Klausytis įrašo galima čia
Informacija, paruošta pagal www. alytausnaujienos.lt