Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Jurgita Kiškienė mano, kad bendras valstybės požiūris į mokytoją nesikeičia ilgą laiką, skatina jaunus mokytojus palikti mokyklas. „Atmosfera mokyklose dar yra seno paveldo – mokytojai patiria psichologinį smurtą. Reikalavimai kartais būna tikrai neadekvatūs, begalinis popierizmas, kuriuo tiesiog užkraunami mokytojai. Pedagogas taip pat labai sukaustytas, neturi daug laisvės, turi atitikti standartus, išmanyti nuolat besikeičiančias programas“, − pastebi J. Kiškienė.
Pašnekovė tikina, kad derybos su valdžios institucijomis sunkios: į mokytojų nuomonę dažnai neatsižvelgiama arba atsižvelgiama kaip patogiau, norima padidinti darbo krūvį, bet ne sąlygas ir pajamas. „Kaip profesinė sąjunga nuolat esame derybų procese su valdžios institucijomis. Kiek galime, mokytojus girdime ir stengiamės jų lūkesčius atliepti. Deja, tai labai sudėtinga – atrodo, mus girdi, bet kai reikia atlikti veiksmus, iš esmės nieko nevyksta. Deriesi, kalbiesi, analizuoji, bet galiausiai būna taip, kaip suplanuoja ministerija, o ne kaip profesinė sąjunga siūlė, norėjo, konsultavo, patarė“, − Bernardinai.lt patirtimi dalijasi J. Kiškienė.
Daugiau skaitykite čia
