Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas plačiau apžvelgė situaciją, kodėl nuspręsta skelbti naują mokytojų streiką, ,,Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ 2023- 08- 23.
Beveik prieš penkerius metus stebėjome daugiau nei mėnesį trukusį mokytojų streiką. Tą kartą neišklausyti mokytojai susirinko į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją, liko joje budėti, iki kol prasidės derybos. Šį rugsėjį mokytojai vėl ruošiasi streikuoti. Įspėjamąjį streiką, trunkantį dvi valandas, pedagogai surengs rugsėjo 15 d., o tikrąjį nuo rugsėjo 29 d.
Kodėl priimtas toks sprendimas, kad po kelių savaičių planuojate rengti streiką, nes žinome, kad jis buvo priimtas po pirmadienį įvykusio susitikimo su Švietimo, mokslo ir sporto ministru Gintautu Jakštu?
,,Tas procesas truko ne vienerius metus ir po ankstesniojo mūsų streiko keitėsi Vyriausybės, buvo duoti tam tikri pažadai švietimo bendruomenei, Vyriausybė planavo, susitarė su politinėmis partijomis, bet, deja, tų tikslų, kurie buvo iškelti ir susitarta dėl jų, nebuvo įgyvendinti. Mes laukėme iki paskutinės minutės ir bandėme kalbėtis, tartis, vykdėme eilę metų derybas, bet, deja, susitikimas su ministru tiesiog buvo tas galutinis taškas, kuris buvo padėtas, nes negavome jokių konkrečių atsakymų, ar apskritai tie tikslai bus kada nors pasiekti, kurie buvo iškelti. Ministras to neužtikrino, nepatikino niekaip. Mokytojai apsisprendė, kad laukti nebėra kur, nes ši Vyriausybė baiginėja darbą ir noras bei tikslas yra pareikalauti atsakomybės už duotus pažadus.
A. Navickas laidoje ,,Nauja diena”
Prieš penkerius metus streiką paskatino pedagogų atlyginimo skaičiavimo sistemos reformą. Su kokiais sunkumais mokytojai susiduria dabar? Kokie būtų pagrindiniai reikalavimai rengiant streikui?
Kaip bebūtų liūdna, reikalavimai išlieka tokie patys ir, kadangi Vyriausybė per tuos metus nepadarė nieko, problemos išliko tos pačios.
Jeigu kalbėtumėme dėl pačio darbo užmokesčio, jis ir išliko tame pačiame lygyje, t. y. apie 90 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio, kas buvo ir prieš penkerius metus. Tie didinimai iš tikrųjų buvo tokie neženklūs, nors Vyriausybė nuolat girdavosi, bet augantis šalies vidutinis darbo užmokestis, tiek infliacija nedavė realiai padidinti pajamų mokytojams.
Tas pats yra su mokinių skaičiumi klasėje: trisdešimtmetį visi kalbame, bet niekas niekaip nedrįsta žengti pirmo žingsnio ir bent jau pirmoje klasėje pradėti mažinti vaikų skaičių.
Darbo apmokėjimo sistema, garsioji didingoji ir kelianti daugiausia problemų mums, mokytojams, susikurti darbo krūvius ir pan… Vėlgi šitos Vyriausybės žadėta imtis ją reformuoti. Deja, darbo grupė buvo sudaryta, berods, paskutinę ministrės Jurgitos Šiugždinienės darbo dieną. Vertiname tokį kaip pasityčiojimą ir lyg ir norą imituoti darbą ir veiklą.
,,Kaip bebūtų liūdna, reikalavimai išlieka tokie patys ir problemos, kadangi Vyriausybė per tuos metus nepadarė nieko, išliko tos pačios.”
Tai visa ta puokštė problemų ir neatliktų darbų ir privertė mus imtis tokios, sakykim, drastiškos priemonės ir skelbti streiką.
Mokytojų streikas 2018 m.
Minėjote, kad vienas iš reikalavimų yra mažinti mokinių skaičių klasėse. Su kiek mokinių dabar tenka mokytojams dirbti?
Dabartiniu metu neretas atvejis, kai virš trisdešimt vaikų – ir trisdešimt vienas, ir trisdešimt du – net klasėse pasitaiko, dažnai net suolų pritrūksta juos pasodinti. Tai iš tikrųjų manome, kad toks skaičius neleidžia užtikrinti ugdymo kokybės, kelia tėvų pasipiktinimą – jie tada priversti ieškoti privačių iniciatyvų, pačią sistemą daro nepatrauklią. Iš tikrųjų tai yra viena iš tokių problemų, kurią yra tikrai būtina spręsti atsižvelgiant tiek į mokinių, tėvų ir mokytojų bendrą interesą.
Jeigu būtumėte išgirsti ir visgi tas mokinių skaičius klasėse būtų sumažintas, ar tai nereikštų, kad turėtų būti daugiau mokytojų, kurie dalį tų mokinių, nepatenkančių į klases, turėtų perimti,<…> atsižvelgiant į situaciją su mokytojais iš tikrųjų nėra pati geriausia ir jų trūksta?
Tai čia ir yra sisteminė problema. Nuolat girdime kaip pasiteisinimą, jog jei būtų sumažintas vaikų skaičius klasėse, mokytojų dar daugiau trūks. Tai taip, mokytojų trūks ateityje, bet jeigu mes norime spręsti mokytojų trūkumo problemą, mes turime mokytojo profesiją daryti konkurencinga – ir darbo užmokestis neturi būti mažesnis už šalies vidutinį darbo užmokestį, nes tokiu atveju profesija darbo rinkoje pasidaro nesaugi: tokio krūvio su tokiu užmokesčiu jauni žmonės jos nesirenka. Natūralu, jie pasirenka kitas profesijas. Tada atsiranda mokytojų trūkumas ir mes bandome tai dangstyti esamų mokytojų virškrūviais ar didesnėmis klasėmis. Bet tai yra nesąžininga. Tai yra nepagarba esamiems mokytojams ir toks patogus būdas politikams mokytojų sąskaita išspręsti mokytojų trūkumo problemas nesiimant jokių konkrečių užmokesčio reformų.
,,Tai yra nepagarba esamiems mokytojams ir toks patogus būdas politikams mokytojų sąskaita išspręsti mokytojų trūkumo problemas nesiimant jokių konkrečių užmokesčio reformų.”
Nuo rugsėjo laukia naujos atnaujintos mokymo programos. Ar tai irgi yra viena iš priežasčių, dalykų, skatinančių mokytojus streikuoti, ar apskritai mokytojai jaučiasi pasiruošę, nes ta programa turi būti atnaujinta labai greitai?
Tai buvo dar vienas iš tam tikrų postūmio ženklų pridėjus prie visų tų problemų, kurios išvardintos. Čia toks būdas skubėti įgyvendinti problemas vien dėl to, kaip kalba mokytojai, jau buvo išleisti pinigai ir kelio atgal nėra, o patirtis iš ankstesnių laikų rodo, kad vadovėliai, kurie atkeliauja po to, dažnai apskritai būna netinkami. Tai tas valstybės lėšų švaistymas, panaudojimas dar labiau sukėlė mokytojų pasipiktinimą, kai girdime, kad mokinių skaičiaus mažinimui ir atlyginimams pinigų nėra, o štai čia išmetami pinigai <…> Ir po to dar girdime iš ministerijos pasakymą, kad galite dirbti pagal senus vadovėlius, senas programas ir viskas yra gerai.
A. Navickas laidoje ,,Nauja diena”
Sakėte, kad vienas iš reikalavimų, vienas svarbiausių, yra būtent susijęs su darbo užmokesčiu. Remiantis Valstybės duomenų agentūros duomenimis, mokytojų atlyginimai stabiliai auga ir atskaičius mokesčius pernai vidutiniškai siekė apie 1400 eurų. Ar tokie skaičiai atitinka realybę ir kiek vidutiniškai mokytojai turėtų uždirbti, kad šis atlygio klausimas nebebūtų keliamas?
,,Mokytojų atlyginimai, galima sutikti, stabiliai auga, bet <…> jie stabiliai auga proporcingai augant vidutiniam šalies darbo užmokesčiui. Todėl padėtis, lyginant prieš penkerius metus, kokia buvo, yra visiškai nepakitusi.”
Mokytojų atlyginimai, galima sutikti, stabiliai auga, bet, kaip ir minėjau, jie stabiliai auga proporcingai augant vidutiniam šalies darbo užmokesčiui. Todėl padėtis, lyginant prieš penkerius metus, kokia buvo, yra visiškai nepakitusi. Mokytojų vidutinis darbo užmokestis liko 90 procentų vidutinio šalies darbo užmokesčio. Darbo užmokesčio dydis dažnai priklauso nuo tavo noro dirbti virškrūvius ir pan. Tai ta situacija yra nenormali ir manom, kad turim pasiekti visų politinių partijų išsikeltą tikslą pasiekti 130 šalies vidutinio darbo užmokesčio, nes atsitraukimas nuo to tikslo demoralizuotų tiek visą pedagoginę bendruomenę, tiek apskritai mus kaip valstybę. Mes, išsikeldami tikslą tiek kaip partijos, tiek kaip švietimo bendruomenės, kartu nesugebame jo pasiekti, ką reiškia, kad mūsų gebėjimas kaip tautos išsispręsti iškeltą sau uždavinį yra nieko vertas.
,,Manom, kad turim pasiekti visų politinių partijų išsikeltą tikslą pasiekti 130 šalies vidutinio darbo užmokesčio, nes atsitraukimas nuo to tikslo demoralizuotų tiek visą pedagoginę bendruomenę, tiek apskritai mus kaip valstybę.”
Kiek žinau, jūsų tarsi prašymas buvo, kad atlyginimai būtų keliami dar šiais metais. Vis dėlto ministras G. Jakštas sako, kad šiais metais atlyginimų nėra iš ko kelti. Jūsų kolegos iš kitos profsąjungos (LŠMPS) sako, kad dar nesvarstė streiko galimybės, bet rugsėjį rinkti planuoja su ministerija ir sėsti prie derybų stalo dėl kitų metų biudžeto ir atlyginimo kėlimo kitąmet. Jeigu visgi būtų nuspręsta, kad iš tikrųjų šiais metais atlyginimų nėra iš ko kelti, tačiau planuoti biudžetą, kad kitais metais būtų patenkintas juos tenkinantis atlyginimas. Ar sutiktumėte su tokia sąlyga ar vis dėlto atlyginimų reikia čia ir dabar?
Čia vėlgi reikia grįžti tada prie mūsų bendro tikslo. Jeigu ministras sako, kad gali pakelti atlyginimą ne šį rugsėjį, bet kitą rugsėjį 10 procentų, jeigu mes, tie, kurie suprantam, kad šalies darbo užmokestis irgi augs 10 procentų, tai reiškia, ministras sako, kad atlyginimas nebus pakeltas. Ir jeigu mes visi tai vienodai suprantame, tai jeigu ministras sako, kad niekas nebus pakeista bendrąja prasme ir mums tai yra gerai, tai reiškia yra problema mumyse. Tai su tokiu pasiūlymu mes tikrai negalime sutikti.
,,Jeigu ministras sako, kad gali pakelti atlyginimą ne šį rugsėjį, bet kitą rugsėjį 10 procentų, jeigu mes, tie, kurie suprantam, kad šalies darbo užmokestis irgi augs 10 procentų, tai reiškia, ministras sako, kad atlyginimas nebus pakeltas.”
Na ši Vyriausybė, galima sakyti, įsivarė save į kampą tuos trejus metus nepriimdama jokių sprendimų situacijai pakeisti. Kaip minėjau, darbo užmokestis buvo didinamas proporcingai šalies vidutiniam darbo užmokesčio didėjimui. Dabartiniu metu jie tikri yra sudėtingoje situacijoje pasiekti tą tikslą, nes reikalingos drastiškos priemonės, todėl mes manome, kad be švietimo bendruomenės spaudimo politikai tikrai neišdrįs ir neturės jėgų priimti realių pokyčių, kad pasikeistų situacija.
,,Be švietimo bendruomenės spaudimo politikai tikrai neišdrįs ir neturės jėgų priimti realių pokyčių, kad pasikeistų situacija.”
Mokytojų streikas 2018 m.
Ministras taip pat sakė, jeigu mokytojai nuspręs streikuoti, Ministerija tikrai gerbs tokį sprendimą. Vis dėlto pabrėžia, nemano, kad streikai, vykę praėjusioje kadencijoje, suteikė daugiau prestižo mokytojams ir taip nemano, kad padeda spręsti iššūkius, kokie yra. Kaip vertinate tokią Ministro nuomonę ir ar ta išsakyta kritika turi kažkokios racijos ir logikos, ar visgi visiškai nesutinka su tuo?
Ministras, kaip pastebėjome, šiek tiek blaškėsi su tais pasakymais, lyg kalbėjo apie nepagarbą profesijai, apie prestižą, po to lyg ir gerbia. Iš tikrųjų, mes kaip pilietinė visuomenė turbūt puikiai suprantame, kad streikai nevyksta Rusijoje, Baltarusijoje. Jeigu mes orientuojamės į Vakarų šalis, apie pagarbą, apie pilietinę atsakomybę, dalyvavimą valstybės gyvenime, tai streikai – viena iš formų, kuri būdinga Vakarų demokratijai ir natūralus procesas, kai pati tam tikra bendruomenė įsikiša ir aktyviai dalyvauja, galbūt kartais imasi lyderystės padėti inicijuoti pokyčius. Taip mes ir vertiname.
,,Streikai – viena iš formų, kuri būdinga vakarų demokratijai ir natūralus procesas, kai pati tam tikra bendruomenė įsikiša ir aktyviai dalyvauja, galbūt kartais imasi lyderystės padėti inicijuoti pokyčius.”
Kaip ir pokalbio pradžioje minėjau ir prisiminėme prieš penkerius metus vykusį mokytojų streiką. Matėme, kad tada neišklausyti mokytojai nesitraukė nuo Ministerijos, radę uždarytas jos duris, lipo ir per langus, ir iš tikrųjų streikuojančių mokytojų skaičius vis didėjo: pradžioje buvo 400, išaugo iki beveik 1000. Kaip manote, jeigu šį kartą jūsų reikalavimai nebūtų išklausyti, nebūtų girdimi, ar mokytojai būtų tokie pat atkaklūs ir yra pasiryžę vėl tokio masto streikui?
Atkaklumo mums tikrai nepritrūks. Tikrai turime tokių savybių ir mūsų organizacija lyginant tuo laikmečiu yra išaugusi berods tris kartus, tai mokytojų, dalyvaujančių streike irgi tikrai bus bent tris kartus daugiau. O kaip ten bus, pasižiūrėsime.
,,Lietuvos ryto“ televizijos laida „Nauja diena“ 2023- 08- 23
