Švietimo bendruomenėje įtraukiojo ugdymo reforma vertinama nevienareikšmiškai. O praeitą savaitę įtraukusis ugdymas sukėlė net politines aistras. Kokia mokytojų pozicija šiuo klausimu?
Žinių radijo laidoje ,,Dienos klausimas” 2024-09-04 tema ,,Kodėl įtraukusis ugdymas kelia politines aistras?” dalyvavęs LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas išreiškė mokytojų poziciją pasiūlydamas eliminuoti politikavimą ir realiai įsivaizduoti situaciją klasėje.
,,Įsivaizduokite, jog patys esate mokytojai, yra 30 vaikų klasėje, yra keletas specialiųjų poreikių vaikų – gali būti sudėtingesnių, gali būti lengvesnių – ir reikia dirbti kasdieninį darbą <…> Kaip girdime, yra kažkokie regioniniai centrai, kur tu gali paskambinti ir pakviesti pagalbos, tik ar hžji ateis laiku. <…> Sakoma, kad 90 proc dauguma vaikų jau įtraukti <…> Mokytojai ne iš piršto laužė tas problemas, nes jie jau dirbo, jie jau turi problemų, yra sunku, nors mes sakome, kad visi už tą įtrauktį. <..>
Ar griaunama pamoka? 80- 90 procentų gali būti vaikai bendrose klasėse ir dirbti, račiau 10-20 procentų reikia pagalbos, kurios nėra – specialistų labai trūksta- ir mokytojai lieka dirbti vieni. Mokytojas lieka klasėje ir jam reikia dirbti ir tada jis randa vienintelį variantą – pasitraukti iš sistemos”, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
Pasak A. Navicko, įtraukusis ugdymas – daugiasluoksnė problema, taip pat ir dėl bendros ugdymo kokybės: pliusas – įtraukiami specialiųjų poreikių vaikai, minusas – klasės ugdymo kokybė.
,,Taip, labai svarbu įtraukti specialiųjų poreikių vaiką, nors tam sistema ir nesukurta. <…> Ideologine prasme, taip viskas gerai, įtraukiame, tačiau niekas dabar nekalba apie tuos 30 vaikų klasėje. Kai sistema nesukurta, pagalbos nėra, pagalbos specialistų nėra, ir mes, mokytojai, sakome: ,,Nenukentės, bet jau ugdymo kokybė nukentėjo ir kenčia, ir niekas nesprendžia <…>”. Kenčia mūsų vaikai, nėra sukurtos sistemos. Kaip gauti tą pagalbą, kurios kartais reikia taip greitai,<…> ir situaciją spręstų spec. pedagogas, psichologas, ir nepaliktų vieno mokytojo spręsti problemos. <…>
Sprendimų galbūt iš politikų mes čia nesulauksime. Mes, mokytojai, liksime dirbti <…> ir suprantame, kad <…> turime aktyviai dalyvauti, aktyviai reikalauti tos pagalbos, o galbūt daugeliu atveju net atsisakyti dirbti tose klasėse, jei nėra suteikta pagalba. Jeigu mokytojai nuleidę galvas darys ir sakys: ,,Tegu sėdi ir tie, ir anie, bele nieks nemirė pamokoje, nesvarbu, kad ugdymo pamokoje rezultatų jokių nepasiekta, man iki penaijos penkeri metai (žinant mokytojų standartinį amžių), kažkaip <…>”. Bet ar tada mes patenkinti patys švietimo sistema? Vis kalbame apie prastėjančią kokybę, prastėjančius rezultatus, dar prikraunome mokykloje visokių įvairių darbų nepasiruošę ir tikimės kažko, tai ir dar drįstame dažnai kaltinti mokytojus – neva jie neužtikrina kažkokios kokybės, kai politikai nenori investuoti.<…> Dabar sako, pinigai nesvarbu, svarbu pašaukimas. O kai kalbi – psichologai neina į mokyklas, nes per maži atlyginimai. Tai spręskime tada tą klausimą”, – sakė A. Navickas.
Paklaustas, ar pakankamai kalbamasi su mokytojais, profsąjungos lyderis atsakė, kad ne viena reforma daroma pravažiuojant buldozeriu ir sakoma, viskas paruošta, taigi nėra nuoširdžios diskusijos.
Daugiau žiūrėkite laidos įrašą čia
