Nuo rugsėjo Lietuvos moksleiviai pradės mokytis pagal atnaujinto turinio programas, tačiau mokytojai piktinasi, kad naujovėms nėra pasiruošta, programos parinktos chaotiškai, vadovėlių nėra. Dar daugiau nerimo kelia įvedami tarpiniai patikrinimai – siūloma juos atidėti, bent jau vienuoliktokams. Kyla ir tokių politinių klausimų – ar reforma apskritai įmanoma, kai švietimo ir mokslo ministrės apskritai nėra. Ką daryti su reformomis švietime: stabdyti, atidėti, o gal tęsti? Kas yra blogai su naujosiomis ugdymo programomis?
Apie tai diskutuota LRT aktualijų studijoje ,,Ar pasirengta taikyti naujas bendrojo ugdymo programas? (ved. Liepa Želmienė), kurioje dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.
Pasak A. Navicko, programų atnaujinimui nepasiruošta: ,,Tik dabar viceministras Ramūnas Skaudžius bando susisiekti su asociacijomis, diskutuoti apie dėl atnaujintų programų, nors mes jau prieš kelis mėnesius sakėme, kad nepasiruošta programų atnaujinimui, kad nėra vadovėlių, nėra metodinės medžiagos. Galiausiai kad ateina vasara ir kad per vasarą, kad kažkas įvyktų ar būtų sklandžiau pasiruošta, tikrai neturime jokių vilčių.“
,,Jau prieš kelis mėnesius sakėme, kad nepasiruošta programų atnaujinimui, kad nėra vadovėlių, nėra metodinės medžiagos.”
Profsąjungos lyderio teigimu, tarpiniai vertinimai yra geras dalykas, tačiau tokiai reformai dar nepasiruošta: ,,Kiekvienas darbas, jeigu tu jam nepasiruoši tinkamai ir tu jį pradedi chaotiškai daryti, natūralu, kad tu gali pačią idėją sugadinti. Mes manome, kad nereikia niekur skubėti, reikia atsitraukti. Tuo labiau, pasižiūrėkime kokia bendra situacija. Mes neturime ministro, kuris imtųsi atsakomybės. Jeigu nėra žmogaus, kuris už visa tai prisiims atsakomybę, tai apskritai visos reformos pakimba ore ir manome, kad netikslinga jas įgyvendinti.“
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Navickas sako, kad apskritai su švietimu yra blogai – švietimo sistema stringanti ir nuolat grimztanti į dugną.
,,Šiandien situacija švietimo sistemoje yra blogiausia negu kada nors buvo.”
,,Šiandien situacija švietimo sistemoje yra blogiausia negu kada nors buvo. Reikia prisiimti atsakomybę, kai mes bandome kažkur bėgti. Prisiminkime ir ankstesnes reformas, kurios buvo susijusios su darbo apmokėjimu, vadovų asociacijos labai stipriai palaikomas ir stumiamas. Jos irgi stipriai prisidėjo prie neigiamos mokytojų emocinės būsenos mokyklose.
,,Netgi ir dabartiniu metu mes gi nesakome, kad nereikia diegti ugdymo programų, mes nesakome, kad nereikia tarpinių vertinimų, egzaminų, bet nereikia niekur skubėti, reikia viską daryti ramiai bei užtikrintai, išdiskutavus.”
A.Navickas piktinasi, jog mokytojams darbo krūvis didinamas, kadangi dėl atnaujinamų programų siūloma padirbėti vasarą, atostogų metu: ,,Siūlymai mokytojams padirbėti vasarą, galbūt naktį , matome, yra tokie nelabai apgalvoti ir prasilenkiantys su realybe. <…> Mes visi esame žmonės ir jei tau siūlo padirbėti vasarą ar naktį, trisdešimt metų dirbęs pagalvoji, ar tu to nori. Gal tu dirbai, girdėjai gražias tokias idėjas, aukojaisi dėl vaikų – tikrai mokytojai tą daro – bet matai, kad realybė ir pasaulis su tuo prasilenkia.“
Jo nuomone, nesprendžiant esminių problemų – nesprendžiant mokytojų darbo apmokėjimo klausimo – dauguma mokytojai ieškosis kito darbo, o mokyklos konkuruos tarpusavyje dėl mokytojų, vaikysis jų.
,,Čia galbūt ant mūsų pyksta, kad mes reikalaujame tinkamo atlygio. Tai tegu eina visi ir dirba.
Žinokite, prieita prie tokios būsenos, kai mokytojams jau tas pats – sako, tegul kas ką nori, tą daro. Tai labai bloga psichologinė būsena, kai tau jau tampa tas pats, <…> mokytojai nebesieja savo ateities su mokykla, su švietimu.
,,Žinokite, prieita prie tokios būsenos, kai mokytojams jau tas pats – sako, tegul kas ką nori, tą daro. Tai labai bloga psichologinė būsena, kai tau jau tampa tas pats, <…> mokytojai nebesieja savo ateities su mokykla, su švietimu.”
Priėjome prie tokios ribinės situacijos, kada arba mes susitelksime, susikalbėsime, girdėsime vieni kitus ir priimsime tokius sprendimus, tikrai kažką tai lemiančius arba tik imituosime diskusiją, toliau bus stumiamos tos reformos kitų negirdint ir griūsime.<…> Kartu. O už viso to yra mūsų vaikai. Tikrai labai skaudu, kai jau yra tokia situacija, kad vaikų kai jau nėra kam mokyti“.
Laidos įrašo galite klausytis čia
