Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pateikė suinteresuotoms institucijoms derinti Pedagogų karjeros modelio aprašo projektą, kuris nusako mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų karjeros sistemos elementus, jų sąsajas, perėjimą iš vieno karjeros etapo į kitą, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kompetencijas ir funkcijas bei kompetencijų atitikties ir veiklos vertinimo kriterijus. Tačiau modelio projektas sukėlė nemažai diskusijų ir nerimo ne tik mokytojų, mokyklų vadovų, švietimo profsąjungų, bet ir ugdymo mokslo mokslininkų, švietimo ekspertų, tėvų ir kitų visuomenės grupių tarpe.
Birželio 27 d. Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas dalyvavo Seimo spaudos konferencijoje ,,Pedagogų karjeros modelio aprašo projektas: realija ir vizija“, surengtoje Seimo narės prof. habil. dr. Vilijos Targamadzės. Spaudos konferencijoje švietimo atstovai aptarė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) parengtą Pedagogų karjeros modelio aprašo projektą.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininko Andriaus Navicko, mokytojus labiausiai šokiravo ŠMSM įžūlumas „stumti“ šį projektą.
A. Navickas
„Mokytojai šiam aprašui ir jo skubai nepritaria. Jis nepagrįstas ir remiasi klaidingomis prielaidomis. Labai keista, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Vyriausybė, apribodama pedagogų teisę kelti kvalifikacines kategorijas, nenori aukštesnės mokytojų kvalifikacijos ugdymo įstaigose, kai kartu kalbama apie siekį geresnių mokymosi rezultatų, aukštesnė kokybės. Kalbant apie darbo sąlygas, matome, kad visi papildomi darbai kristų mokytojams. Visa tai sukelia sumaištį, kuri neduoda patrauklumo mokytojo profesijai, sumažina jaunų žmonių norą ją rinktis“, – sakė A. Navickas.
,,Labai keista, kodėl Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Vyriausybė, apribodama pedagogų teisę kelti kvalifikacines kategorijas, nenori aukštesnės mokytojų kvalifikacijos ugdymo įstaigose, kai kartu kalbama apie siekį geresnių mokymosi rezultatų, aukštesnė kokybės.”
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) narys, Vilniaus Užupio gimnazijos istorijos mokytojas metodininkas, Lietuvos pedagogų asociacijų vadovų tarybos koordinatorius Robertas Ramanauskas taip pat tvirtino, kad su šiuo modeliu supažindinus 20 Lietuvos mokytojų dalykinių asociacijų atstovus kilo didžiulis nepasitenkinimas.
R. Ramanauskas
„Nei dalykinės, nei socialinės, nei politinės motyvacijos pagrįstumo šis dokumentas neturi. Jis pasirodo mokslo metų pabaigoje, nėra iki galo išviešintas. Jame daug neaiškumo, prieštaravimų, neaiški metodologija. Labai keistai atrodo nustatytos kvotos, kiek savivaldybėse turi būti mokytojų ekspertų, kiek patyrusių mokytojų. Neaiškios ir šios pedagogų kategorijos. Visi mokytojai, ar tai būtų pradedantysis, ar ekspertas, dirba tą patį darbą“, – akcentavo R. Ramanauskas.
„Nei dalykinės, nei socialinės, nei politinės motyvacijos pagrįstumo šis dokumentas neturi. Jis pasirodo mokslo metų pabaigoje, nėra iki galo išviešintas. Jame daug neaiškumo, prieštaravimų, neaiški metodologija.”
Jo teigimu, neadekvatūs yra ir užmokesčio apmokėjimo koeficientai tarp patyrusio ir pradedančiojo mokytojo, todėl neaišku, kas rinksis mokytojo profesiją.
„Šiandien mes turime nemenką mokytojų trūkumą. Šis modelis ne tik paskatins išeiti iš darbo mokytojus, bet ir neskatins ateiti naujų. O dar kalbama, kad norima 2025 metais mokytojo profesiją padaryti prestižine“, – pratęsė R. Ramanauskas.
Spaudos konferencijos įrašą galima peržiūrėti ČIA.
