LŠDPS nepritaria Švietimo įstatymo pakeitimui dėl neformalaus ugdymo: būtina išsaugoti menų ir sporto mokyklų sistemą

2021-04-28

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga  nepritaria pateiktam  Švietimo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo projektui,  kuriame siūloma praplėsti teikėjų, turinčių teisę rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, ratą, suteikiant teisę rengti ir vykdyti formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas ir kitiems švietimo teikėjams.

Šią  profesinės sąjungos poziciją  LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas   išsakė LR Seimo Švietimo ir mokslo komitete balandžio 28 dieną, argumentuodamas, jog  šios siūlomos pataisos yra nemotyvuotos, skubotos, siūlomos neatlikus diskusijų su visuomene bei neįvertinus tokio sprendimo neigiamų padarinių,  ir paprašė  komiteto nepritarti  minėtam pakeitimo projektui.

LŠDPS pirmininkas A. Navickas

,,Negaliu sutikti, jog  daugiau yra visada geriau. Tinklo optimizavimas turi būti subalansuotas. Mes jau turėjome savivaldybių patirčių ir bandymų meno ir sporto mokyklas naikinti.  Vigi puikiai žinome, jog šios mokyklos sukuria didelę pridėtinę naudą visuomenėje. Taigi reikia labai atsargiai  kažką keisti. Šiuo atveju, mažiau yra daugiau“, – LR Seimo švietimo ir mokslo komitete kalbėjo A. Navickas.

Lietuvos švietimo profesinė sąjunga mano, jog šiomis pataisomis iš esmės sudaroma galimybė formalųjį švietimą papildantį ugdymą teikti neprofesionaliems teikėjams, neturintiems ir neužtikrinantiems ilgalaikių ugdymo tikslų, nedirbantiems pagal ilgalaikes, kompleksines programas.

Tokie  pakeitimai kelia pagrįstą pavojų formalųjį švietimą papildančio ugdymo sukurtoms ilgametėms tradicijoms. Valstybė turi siekti išsaugoti tai, kas visuomenės yra branginama ir vertinama. Vienas iš aspektų, į kurį , manytina, nėra atsižvelgta, yra ta aplinkybė, kad formalųjį švietimą papildantį ugdymą vykdančios meno ir muzikos mokyklos kiekvieno miesto bei rajono vaikų ir jaunimo kultūriniame gyvenime yra įgijusios ypatingą svarbą bei reikšmę. Šių įstaigų pagalba vaikai gauna ne tik formalųjį švietimą papildantį ugdymą, tačiau kartu dalyvauja savo krašto kultūriniame gyvenime, įsilieja į formalaus ugdymo įstaigų, kultūros centrų muzikinę meninę veiklą, garsina savo kraštą bei šalį įvairių institucijų meninių kolektyvų sudėtyse, kelia savo krašto bendrą kultūrinį išprusimą, puoselėja tautinį identitetą.

2021-04-28 Švietimo ir mokslo komiteto posėdis 

Šios pataisos kelia pavojų ir pačios valstybės iki šiol vykdytai politikai bei tęstinumui formalųjį švietimą papildančio ugdymo srityje. Iki šiol buvusi tvarka skatino valstybę ir savivaldą investuoti į formalųjį švietimą papildančio ugdymo tinklą, įstaigas, gerbūvį. Tokių mokyklų tinklas apima 3 visą Lietuvą ir sudaro lygias galimybes mokytis visiems vaikams. Muzikos ir meno mokyklų tinklas yra vieningai subalansuota ir per daugybe metų patikrinta bei pasitvirtinusi sistema, kuri veikia darniai su konservatorijomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sudarydamos vieningą muzikinio (meninio) švietimo tinklą. Tačiau praplėtus formalųjį švietimą papildančio ugdymo teikėjų ratą, kyla pavojus šios darnios sistemos išbalansavimui. Tikėtina, kad priėmus pataisas, muzikos ir meno mokyklos praras reikšmingą dalį ugdytinių, dėl ko gali kilti poreikis mažinti mokyklų teikiamų paslaugų apimtį, mokytojų ir kitų jose dirbančių asmenų skaičių, o kai kur gal netgi ir visai uždaryti tokias mokyklas. Taip pat bus prarastas ugdymo proceso nuoseklumas ir balansas, kurį kuria darni meno ir muzikos mokyklų veikla kartu su konservatorijomis ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

A. Navicko pasisakymą Seimo švietimo ir mokslo komitete balandžio 28 d. galite žiūrėti čia (nuo 1.00.00)

LŠDPS informacija