LŠDPS nariai A. Dočkus ir V. Duksienė LRT radijo laidoje ,,Dešimt balų”: mokytojų darbo krūviai tik didės

2025-02-02

Sparčiai  mažėjant mokytojams, ypač didmiesčiuose bei rajonų centruose, daugelyje didmiesčių mokyklų minimalus mokytojų krūvis yra daugiau nei vienas etatas, pusantro etato ar netgi du etatai, tik skirtingose mokyklose.

Kaip atrodo mokytojo, dirbančio vienu etatu, darbo diena? Ar jis iš tiesų baigia darbą su paskutinės pamokos skambučiu? Kiek jam, profesionalui, užtrunka pasiruošti pamokai bei parengti mokiniams, kurie neturi vadovėlių, mokymosi medžiagą: skaidres, dalomąją medžiagą ir t. t. O jei mokytojas dirba pusantro ar net dviems etatais skirtingose mokyklose, kaip tada atrodo jo darbo diena? Kiek ilgai galima dirbti tokiu krūviu nepervargstant? Ir kiek dirbant didesniu krūviu mokytojus motyvuoja didesnė alga? Bei kodėl vis daugiau mokytojų nori ne daugiau darbo valandų, o mažiau?

Mokytojų darbo krūviai tik didės…

LRT radijo švietimo laidoje ,,Dešimt balų”  apie tai, kodėl mokytojai perdega ir kaip atrodo mokytojo darbo diena  kaip augo mokytojų darbo krūviai,  dalyvauja Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos nariai: Švenčionių Z. Žemaičio gimnazijos specialioji pedagogė Virginija Duksienė bei Elektrėnų sav. ,,Ąžuolyno” progimnazijos anglų kalbos mokytojas Aivaras Dočkus (ved. Jone Kučinskaitė). 

Virginijos Duksienės teigimu, kolegos labai dažnai kalba apie pervargimą ir perdegimą  dviem aspektais.

,,Pirmiausiai jie mini darbo krūvį, neaiškią etato struktūrą. Jie sako: ,,Mes turime vieną etatą. Ir gali būti jame 24 kontaktinės valandos ir dar tiek pat ar panašiai nekontaktinių valandų, kuriose yra darbai, kurie tarsi labai nematomi,  bet jų yra labai daug”. <…> Mokytojas dar auklėjamąją klasę turi. Labai daug techninio  darbo su aukėtiniais, ir labai daug darbo emocinio, kuris iš tikrųjų yra neadekvačiai pasvertas ir neadekvačiai įvertintas. Kada mokytojas atidirba kontaktines valandas, joms  pasiruošia, mokytojai dar turi dar skirti nemažesnį laiką skirti auklėtinių problemoms, situacijoms, bendravimui su  tėvais, su administracija, situacijų sprendimui. Ir čia susidaro dar kita etato dalis, kuri yra labai didžiulė, ir pedagogai čia labai nevertinami: kaltinimo kultūra, mokytojas kaltinamas, kad kažko nepadarė. <…> Žmonėms trinka sveikata.

<…>

Pasidomėjau statistika, jog apie 20 procentų mokytojų nebenori didesnio krūvio, nes negali funcionuoti teisingai, nebegali skirti laiko šeimai, sau, nebegali džiaugtis gyvenimu ir džiaugtis savo profesija.

Prioritetinė sritis švietimas gelbėjasi į poilsį išėjusių pensininkų paslaugomis, gelbėjasi pagalba mamų, kviečiama dirbti nebe specialistus, dirba ir abiturentai. <…> Tai yra visiškas sistemos griovimas, neteisingas veikimas.

<…>

Prasidėjo įtrauktis 100 procentų. Ir kuomet atsirado specialiųjų poreikių  vaikų, kurie patiria elgesio sunkumų,  mokytojai nuleido rankas. Tai yra labai sunku. Reikia galvoti, ką reikia veikti  su įtrauktimi ir etato struktūra. Vienareikšmiškai reikia taisyti”, – sako specialioji pedagogė. 

 

Pasak mokytojo Aivaro Dočkaus, vidutinis mokytojo amžius gerokai virš 50 metų: ,,Kad  tarptautiniai statistiniai duomenys yra tokie:  jau 10 metų tos pačios tendencijos, jog  Lietuva užima vos ne pirmą vietą,  jog virš 50 procentų mokytojų  yra virš 50 metų.<…> Tai yra tragiškas rodiklis. Į tai turėtų atkreipti dėmesį visi švietimo specialistai.”

Jo  teigimu, skambios frazės  kaip  ,,Renkuosi mokyti” skamba keistokai. 

,,Yra tų gerų pavyzdžių, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kokia yra padėtis absoliučioje daugumoje mokyklų  <..>  Jei padarytumėme gilesnius tyrimus, pamatytumėme, kad tie žmonės, atidirbę dvejus metus ir pamatę realų darbo krūvį, realų atlyginimą, po poros metų išeina. Turbūt niekas nesugalvojo frazės ,,Renkuosi gydyti”, nes mes žinome, kad gydytojas turi būti specialistas. Taip ir mokytojas turėtų būti specialistas. <…> Mokytojai yra aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Jiems turi būti normaliai mokama ir turi būti normalus darbo krūvis. Etatas yra tai, kiek žmogus gali  pavežti. Jis neturi dirbti už pusantro, už du, už 1,3 eatato. Tai yra nenormalu. 

<…>

Kai pasižiūri , kai nuo nuo to seno senais laikais buvusio 18  kontaktinių valandų krūvio  pasidarė  24 per savaitę… Pavyzdžiui, mano  savaitėje yra 24 kontaktinės valandos, Tai aš pravedu 5 pamokas per dieną, dvi trys pamokos yra darbų taisymui ir ruošimuisi. Viskas, 36 valandos –  jau baigiasi mano teisiškai numatyta  savaitės darbo norma. Aš niekur neprivalau eiti  – nei kalbėti su tėvais, nei į susirinkimus. Bet aš einu ir į susirinkimus, ir  kalbu su tėvais, ir organizuoju konkursus, ir olimpiadas, ir einu  į darbo grupes… Tai kas tai yra – viršvalandžiai?  Ta va ta etato struktūra, dėl ko kenčia visa Lietuva, ir visi mokyklų vadovai, puikiais suprantantys, kuo skiriasi mokytojo darbas pamokų savaitėmis ir mokytojų darbas per mokinių atsotogas <…> Pati sistema  yra daugelio  problemų priežastis. Ir tą mokytojo etatinę struktūrą pagaliau reikia keisti iš esmės, o ne ieškoti, kad mokytojai dar turi save tobulinti, planuoti, tapti kažkokiais antžmogiais. Mokytojai baigia universitetines studijas, jie gauna praktikos. Mes mokykloje esame pradirbę po 20-30 metų…”,  -teigia A. Dočkus. 

Laidos įrašą galite rasti čia