Švietimo pagalbos darbuotojai (ŠPD) atlieka itin svarbų vaidmenį remiant ir stiprinant švietimo bendruomenes bei jose esančius mokinius – ypač tuos, kurie istoriškai buvo atskirti ar marginalizuoti. Tačiau mažėjant viešajam švietimo finansavimui ir didėjant privatizacijai, ŠPD susiduria su rimtais iššūkiais – jų darbo saugumas, atlyginimas, darbo krūvis, teisės ir gerovė yra stipriai pažeidžiami, o pats ŠPD darbas nuvertinamas. Be ŠPD mokyklos nebūtų jaukios ir švarios, vaikai liktų alkani, jų elgesio ir sveikatos problemos liktų neišspręstos, o akademiniai, socialiniai-emociniai ir praktiniai poreikiai – nepatenkinti; kai kurie net negalėtų saugiai pasiekti mokyklos.
Susidūrus su taupymo politika, didėjančia privatizacija ir mažėjančiu viešuoju finansavimu, būtina užtikrinti ŠPD galimybes dalyvauti kuriant mokyklas ir švietimo sistemas, ginti jų teises ir užtikrinti orias darbo sąlygas. Tai reiškia, kad reikia telkti ir organizuoti ŠPD bei užtikrinti, kad jų balsas būtų išgirstas švietimo profesinėse sąjungose.
