Mokyklose kiekvienas jaunuolis mokykloje mokosi ne tik lietuvių kalbos, matematikos, kitų įvairių dalykų, taip pat vyksta gyvenimo įgūdžių pamokos, socialinė veikla. Mokiniai viliasi pasiruošti netrukus prasidėsiančiam savarankiškam gyvenimui. Tačiau ar jaunas žmogus išties palieka mokyklą pasirengęs visiems gyvenimiškiems iššūkiams? Kokių žinių ar įgūdžių jaunuoliams labiausiai trūksta? Kaip mokytojai ir klasių auklėtojai prisideda prie jaunuolių paruošimo gyvenimui po mokyklos?
Žinių radijo laidoje ,, Skaitmeninė karta” dalyvavo Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Alytaus miesto susivienijimo pirmininkė mokytoja Meilė Platūkienė.
Pasak M. Platūkienės, ugdant jauną žmogų, labai svarbu tėvų auklėjimas: ,,Jei atsiverstumėme LR konstituciją, ten yra parašyta, kad lyg ir tėvai turėtų tai daryti. <…> Statistika rodo, jog pačių tėvų investicija yra labai maža – vidutiniškai septynios minutės yra skiriamos vaikams per dieną.”
Paklausta, iš ko ir kokius didžiausius lūkesčius jaučia mokytojai, ugdydami jauną žmogų M. Platūkienė atsakė, jog pulsas juntamas daugiau iš visuomenės nei iš pačių vaikų ir tėvų – patys mokiniai supranta, kad mokytojai negali būti atsakingi už viską, kad ir tėvai turi prisidėti.
,,Tačiau matome, šiandien norima viską perkelti į mokyklą. <…> Mokyklose mes turim įvairių kompetencijų žmonių. Ir dabar kurio dalyko mokytojas labiausiai turėtų ugdyti, pavyzdžiui, finansinį, skaitmeninį raštingumą? Kiekvienas mokytojas tikrai atlieka savo pareigą Ir tikrai ugdo tą dalyką, kurį dėsto. <…> Kažkodėl visi tikisi, kad viską turėtų išmokti mokykloje. Man atrodo, kad tėtis ar mama, ar senelis kaip artimiausi žmonės privalo padėti pamokyti, padėti viskam, kas susiję su namų ūkiu.<…> Šeima irgi yra ta vieta, kur vaikai auga, bręsta, mokosi reikalingų dalykų. <…> Visgi dažnai tikimės, kad tai padarys mokykla.
<…> Mokytojai tikrai daug nekalba apie finansinį, skaitmeninį raštingumą per lietuvių k. matematikos ir kitas dalyko pamokas, nors randa laiko atkreipti į tai dėmesį. Neformalioje veikloje yra daugiau galimybių, pavyzdžiui savanorystė yra labai svarbi. bet pabandyk visus pakviesti į savanorystę”, – kalbėjo mokytoja.
Paklausta, ar brandos egzaminas yra išties apie brandą ir ar nereikėtų keisto šio egzamino pavadinimo, mokytoja sutiko, kad išties nereikėtų šio žodžio vartoti nereikėtų:,,Kaip 18 -19 patikrinam brandą? Mes tikriname žinias. Tokia yra sistema”.
Viso pokalbio galite klausytis čia
Laida yra Europos radijo stočių tinklo „Euranet Plus“ dalis.
