2012 metų gruodžio 7-8 dienomis LŠDPS Vilniaus rajono susivienijimo nariai vyko į edukacinę-pažintinę išvyką bei mokytojų forumą „Donelaitis mus vienija” Kaliningrado srityje. Šaltos žiemos nepabūgo net 43 profesinės sąjungos nariai iš 15 Vilniaus rajono mokyklų bei gimnazijų. Kelionę organizavo Vilniaus r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė, LŠDPS Vilniaus rajono susivienijimo pirmininkė Ina Obolevičienė bei Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Laura Juškauskienė. Kartu vyko ir Vilniaus r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Sofija Ryžova.
Kelionei ruošėmės ilgai ir atsakingai. Daugiausiai keblumų iškilo pildant Rusijos vizų centro anketas, ruošiant įvairius dokumentus kelionei. Tačiau įveikę visus sunkumus gruodžio 7-osios ankstyvą rytą visi puikiai nusiteikę susirinkome prie autobuso. Kelionė iš Vilniaus į Nesterovą (Stalupėnus) neprailgo, nes kiekvienos mokyklos komanda buvo paruošusi nuotaikingus 3-5 minučių prisistatymus, buvo organizuota viktorina apie Kaliningrado sritį (Karaliaučiaus kraštą – senąją Prūsijos sostinę). Kybartų pasienio patikrą įveikėme greitai ir sėkmingai ir jau apie pietus aplankėme vietas, kuriose mokėsi, dirbo bei kūrė Kristijonas Donelaitis (1714-1780) – lietuvių grožinės literatūros pradininkas, sukūręs reikšmingą lietuvių literatūrai poemą „Metai“. Pabuvojome Tolminkiemio bažnyčioje (dabar Čystyje Prudy) įsikūrusiame muziejuje, kur Donelaitis buvo paskirtas pastoriumi, aplankėme bažnyčios rūsyje esantį jo kapą, pravėrėme namo, kuriame gyveno poetas, duris, pamatėme sodą, kuriame jis mėgo dirbti, jo pastatytą našlių namą, kurio belikę tik pamatai… Vaikščiodami po girgždantį sniegą ir žvelgdami į baltus žėrinčius šimtamečius medžius, tarytum persikėlėme į praeitį, kuomet tais pačiais takais vaikščiojo ir mąstė žmogus, kuriam iš tiesų rūpėjo lietuvninko gerovė. Visiems įsiminė Donelaičio patarimai šių dienų žmogui: 1. Dirbk ir džiaukis 2. Būk savimi 3. Negirtuokliauk 4. Mokykis iš gamtos 5. Apribok savo norus.
Palikę įrašą Donelaičio muziejaus svečių knygoje ir sočiai papietavę nuvykome į Černiachovsko (Įsrūtis) 2-ąją gimnaziją, kur mūsų laukė gimnazijos direktorė A. D. Jasiučienė bei Černiahovsko švietimo valdybos darbuotoja I. P. Dušakevič, gimnazijos mokytojai bei mokiniai. Prie įėjimo mus pasitiko ir šį mokytojų forumą organizavęs Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas. Konferencijų salėje buvo papasakota apie Rusijos švietimo sistemą, direktorė pristatė gimnaziją, jos veiklą.
Po diskusijos palikę įrašą Donelaičio muziejaus svečių knygoje ir sočiai papietavę nuvykome į Černiachovsko (Įsrūtis) 2-ąją gimnaziją, kur mūsų laukė gimnazijos direktorė A. D. Jasiučienė bei Černiahovsko švietimo valdybos darbuotoja I. P. Dušakevič, gimnazijos mokytojai bei mokiniai. Prie įėjimo mus pasitiko ir šį mokytojų forumą organizavęs Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas Aleksas Bartnikas. Konferencijų salėje buvo papasakota apie Rusijos švietimo sistemą, direktorė pristatė gimnaziją, jos veiklą. Po diskusijos buvome pakviesti pasivaikščioti po mokyklą, dalyvavome atvirose rusų kalbos, matematikos, muzikos pamokose. Maloniai nustebino puiki gimnazijos materialine bazė, įdiegtos naujausios technikos naujovės, profesionalių mokytojų komanda, modernus požiūris į mokymą bei mokymąsi. Po refleksijos pasikeitėme atminimo dovanėlėmis ir pilni įspūdžių nuvykome į Kaliningradą.
uvome pakviesti pasivaikščioti po mokyklą, dalyvavome atvirose rusų kalbos, matematikos, muzikos pamokose. Maloniai nustebino puiki gimnazijos materialine bazė, įdiegtos naujausios technikos naujovės, profesionalių mokytojų komanda, modernus požiūris į mokymą bei mokymąsi. Po refleksijos pasikeitėme atminimo dovanėlėmis ir pilni įspūdžių nuvykome į Kaliningradą.
Kaliningrade mūsų nakvyne pasirūpino mūsų kelionės bendražygė ir organizatorė, Baltijos federalinio Imanuelio Kanto universiteto Filologijos ir žurnalistikos fakulteto Slavų ir baltų kalbų katedros lietuvių kalbos lektorė Violeta Lopetienė, kuri lydėjo mus ir kitą dieną. Ankstyvą rytą jau vykome į apžvalginę ekskursiją po miestą: aplankėmė gotikinę Karaliaučiaus katedrą, filosofo Imanuelio Kanto kapą, susipažinome su senojo Karaliaučiaus universiteto istorija, pamatėme Imanuelio Kanto universitetą, Karalių vartus, paminklą Liudvikui Rėzai (1818 metais pirmasis išleido Donelaičio „Metus”).
Taip pat spėjome apsilankyti Pasaulinio vandenyno muziejuje, kuris yra didžiausias muziejus Rusijoje, sukaupęs istoriją apie mokslinius vandenyno tyrinėjimus. Muziejuje eksponuojami jūriniai laivai, mokslinių tyrimų laivai ir ledlaužiai. Pabuvojome mokslinių tyrimų laive „Karžygys“ („Витязь”) bei povandeniniame laive-muziejuje „B-413”.
Teigiamos energijos pasikrovėme Gintaro muziejuje grožėdamiesi gamtos bei žmogaus kūriniais. Pasinaudojome reta proga pamatyti unikalią gintaro kolekciją iš Sankt Peterburgo, kurioje buvo eksponuojama didžiausia pasaulyje gintarinė mozaika, natūralaus dydžio gintarinis smuikas (kuriuo galima griežti), neapsakomo grožio gintariniai dirbiniai: laikrodžiai, buities įrankiai, skulptūrėlės.
Namo grįžome apie vidurnaktį pavargę fiziškai, bet pailsėję ir atsinaujinę dvasiškai. Džiaugiuosi, kad LŠDPS Vilniaus rajono susivienijimo nariai galėjo artimiau susipažinti, kad kartu pasitikome artėjančias 300-ąsias Kristijono Donelaičio gimimo metines.
Vilniaus r. Nemenčinės Gedimino gimnazijos
lietuvių kalbos mokytoja
Laura Juškauskienė
Plačiau apie Vilniaus rajono mokytojų dalyvavimą forume „Donelaitis mus vienija“ Černiachovskio gimnazijoje Nr. 2 skaityti
