Sausio 5 d. įvyko Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) koordinavimo tarybos posėdis. Pirmininkas Andrius Navickas pristatė naujai išrinktas susivienijimų pirmininkes: Ignalinos susivienijimo – Liną Gladkauskienę, Panevėžio rajono susivienijimo – Doloresą Rakauskienę. Jis taip pat apžvelgė švietimo aktualijas, informavo apie susitikimuose su šveitimo ir mokslo ministre bei Premjeru išdėstytus naujosios valdžios planus.
Diskutuota ir pritarta organizacijos veiklos planui 2017 metams, patvirtinta 2016 m. finansinė ataskaita bei 2017 sąmata, spręsti kiti organizaciniai klausimai. Gerosios praktikos patirtimi pasidalino Kaišiadorių ir Zarasų rajonų susivienijimų pirmininkai Vytautas Silvanavičius ir Eglė Naprienė.
Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas Lietuvoje Karolis Klimka papasakojo apie transatlantinius ES ir Amerikos (TTIP) bei ES ir Kanados (CETA) laisvosios prekybos susitarimus bei jų grėsmę švietimui, jei jie būtų ratifikuoti.
Anot jo, derybos dėl susitarimo su Amerika šiuo metu įstrigusios, tačiau ratifikavus CETA atsidarytų durys į Europą ir didžiosioms Amerikos korporacijoms, nes Kanadoje 81 proc. įmonių yra JAV korporacijų antrinės bendrovės. CETA susitarimui pritarė visų ES valstybių narių užsienio reikalų ministrai, o jį pasirašė Kanados ir ES vadovai. Susitarimas dabar yra svarstomas Europos Parlamento komitetuose, o vasarį dėl jo ratifikavimo bus balsuojama EP.
Prekybos susitarimai – ne apie prekybą
Nors pavadinti prekybos susitarimais, tačiau, pasak pranešėjo, jų pagrindinis objektas yra vadinamosios netarifinės kliūtys. „Nes ir šiuo metu prekybos muitai tarp Šiaurės Amerikos šalių ir Europos yra labai maži, o susitarimų pagrindinis objektas yra vadinamieji netarifiniai barjerai, t.y. viskas, kas yra susiję su socialine sfera, viešosiomis paslaugomis, ir įvairiais europietiškais standartais: maisto sauga, sveikatos apsauga, viešaisiais pirkimais, duomenų apsauga, darbo santykiais“, – kalbėjo K. Klimka. Kaip žinoma, Šiaurės Amerikos ir ES šalių darbo santykių reglamentavimo kultūra labai skiriasi. Pvz., Kanada iki šiol nėra ratifikavusi TDO konvencijų dėl vaikų darbo, dėl teisės jungtis į profesines sąjungas; JAV darbuotojai neturi teisės į atostogas, jos skiriamos darbdavio valia, ir pan.
Pranešėjas pacitavo vieną iš Tarptautinės švietimo profesinių sąjungų organizacijos EI – Education International (jos nare yra ir LŠDPS) pranešimų, kuriame minima, jog CETA susitarimas yra grėsmingas tuo, kad jame numatomi reikšmingi įsipareigojimai privačioms paslaugoms švietimo srityje. ES šalys narės šiuo susitarimu atveria duris užsienio pelno siekiančioms įmonėms, veikiančioms švietimo srityje, ir suteikia naujų, iki tol neregėtų teisių privatiems investuotojams.
Kitas aspektas, kurį pažymi tarptautinės švietimo darbuotojų profsąjungos, – nepakankama viešųjų paslaugų apsauga šiuose susitarimuose, o tiksliau, – jos visiškas nebuvimas, ir arbitražo teismų sistema, kuri leis Amerikos ir Kanados investuotojams kelti ieškinius Europos valstybėms. „Taigi liberalizavimas leis į Europą ateiti privatiems švietimo paslaugų teikėjams,o arbitražo teismų sistema – ginti šias investicijas. Beje, amerikiečiai jau seniai spaudžia Europą, kad jų privačios įmonės būti įleistos į egzaminavimo, kalbų testavimo sritis“, – kalbėjo K. Klimka. Pasak jo, kai kurios didelės Europos korporacijos, susijusios su Šiaurės Amerika, taip pat tuo labai suinteresuotos, todėl finansuoja lobistus ir daro didelį spaudimą Europos Komisijai dėl CETA ir TTIP.
Lietuva nepasinaudojo proga apsaugoti viešąsias paslaugas
Be to, pastebėjo svečias, abu susitarimai numato vadinamuosius užrakinimo mechanizmus, kurie užtikrins, kad nebūtų galima investicijų riboti, kai jau privatizavimo procesai startavę, todėl atsiimti tam tikrą viešųjų paslaugų sritį iš investuotojo bus nebeįmanoma. Jis priminė „Vilniaus energijos“ ginčą su savivaldybe bei šią įmonę valdančios „Veolijos“ 100 mln. eurų ieškinį Lietuvai. Anot „Veolia“ pranešimo, Lietuva, nepasitarusi su šia įmone, priėmė daigiau nei 50 teisės aktų ir taip esą apribojo jos investicinę veiklą. Šie tarptautiniai arbitražai, anot Europiečių iniciatyvos atstovo, veikia kaip valstybių baudimo ar šantažavimo mechanizmai. Dabar savivaldybė dar gali ir ketina atsiimti šilumos ūkį iš investuotojų, nes Lietuva turi dvišalę sutartį su Prancūzija, kurią mūsų šalis gali nutraukti. Tuo tarpu jeigu būtų ratifikuoti minėti transatlantiniai susitarimai, nė viena iš ES šalių negalėtų iš jų pasitraukti, nebent išstotų iš ES.
Maža to, viešosios paslaugos pagal šiuos susitarimus yra įtrauktos į vadinamąjį negatyvųjį sąrašą. K. Klimkos teigimu, tai – naujas dalykas, nes ankstesniuose susitarimuose būdavo pozityvūs sąrašai, t.y. valstybės numatydavo, kokias sritis jos nori liberalizuoti arba privatizuoti, o visos kitos likdavo neliečiamos. Dabar gi visos viešosios paslaugos yra atviros privatizacijai, išskyrus tas sritis, kurias valstybės įtraukia į negatyvųjį sąrašą. Vienas iš CETA priedų skirtas ES valstybėse narėse taikomoms išlygoms, kurių valstybės pareikalavo derybų procese. Deja, tarp Lietuvoje taikomų išlygų nėra nei švietimo, nei sveikatos priežiūros, nei vandens tiekimo-skirstymo, nors kitos šalys (pvz., Suomija, Bulgarija) pasiliko teisę išlaikyti šias paslaugas ir jų reguliavimą savo rankose.
Investuotojams – išskirtinės sąlygos
Dar vienas nerimą dėl švietimo sistemos liberalizavimo ir privatizavimo keliantis aspektas – susitarimo nuostatos, kad išimtis daroma sritims, kurioms taikoma valstybinė globa, bei sritims, kurios visiškai nesusijusios su jokia komercine veikla ir nedalyvauja konkurencijoje. „Mes visi puikiai žinome, kad valstybinės mokyklos nėra pelno siekiančios institucijos, bet jos neišvengiamai dalyvauja konkurencinėje kovoje, nes yra ir privačių mokyklų ar universitetų. Tokiu būdu, galima sakyti, kad jokia mokykla ar aukštojo mokslo institucija nepatenka į šį apibrėžimą, todėl švietimo rinka automatiškai atveriama privatizacijai“, – grėsmes švietimui aiškino K. Klimka.
Kitas švietimui svarbus aspektas – iš esmės visiškai nelygios vietinių suinteresuotų subjektų galimybės ginti savo interesus. Tai esąs vienas iš didžiausių priekaištų CETA susitarimui, kuriuos išsako visų sričių profsąjungos. Investuotojams susitarime numatytos puikios galimybės ginti savo interesus: į arbitražinius teismus jie gali kreiptis dėl visko, ką jie įvardins kaip kliūtį prekybai. Tuo tarpu vietiniai subjektai pagal šiuos susitarimus tokių teisių neturi.
Transatlantiniuose laisvosios prekybos susitarimuose taip pat nenumatyta ir jokių sankcijų investuotojams, jeigu jie pažeistų aplinkosaugos, žmogaus teisių, socialinius principus. Savivaldybės ir valdžios institucijos neturėtų galimybių investuotojams iškelti jokių papildomų sąlygų, susijusių su viešuoju interesu, aplinkosauga, darbuotojų kvotomis, viešaisiais pirkimais ir pan.
Laiko liko nedaug
Tarsi dar to būtų maža, ratifikavus CETA būtų apribota ir varžoma valstybių suvereni galia kurti teisės aktus, nes pradėtų veikti bendradarbiavimo reglamentavimo srityje forumai. T.y. už uždarų durų Briuselio biurokratai, verslo lobistai ir Kanados valdžios institucijų atstovai svarstytų siūlomus teisės aktus ar norimas pašalinti „prekybos kliūtis“. „Visos nacionalinės vyriausybės, jau nekalbant apie patį Briuselį, bus įpareigotos iš anksto įspėti šiuos forumus apie rengiamus teisės aktus, ir jeigu forume bus konstatuota, kad jie neatitinka investuotojų lūkesčių, jie kone automatiškai keliautų į šiukšlių dėžę“, – vaizdžiai kalbėjo Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA atstovas.
Baigdamas pranešimą K. Klimka paragino ir LŠDPS įsitraukti į kovą prieš CETA – daryti spaudimą Lietuvoje rinktiems europarlamentarams, taip pat Seimui, nes susitarimą po EP turės ratifikuoti ir nacionaliniai bei regioniniai parlamentai. Be to, sausio 21 d. Europoje vyks protesto akcijos ir renginiai, skirti decentralizuoto veiksmo prieš CETA dienai, o protesto akcija vyks ir Vilniuje. „Turime progą būti proceso dalyviais, o ne prašyti išlygų, kai sprendimai jau priimti“, – sakė Europiečių iniciatyvos prieš TTIP ir CETA (vienijančios daugiau nei 500 organizacijų) atstovas Lietuvoje Karolis Klimka.
LŠDPS pirmininko A. Navicko teigimu, LŠDPS dėl tam tikrų paslaugų švietime ir pačių mokyklų privatizavimo turi tik neigiamą patirtį. Kad privatus verslo viešajame sektoriuje dalyvavimas labai suprastina paslaugų kokybę, rodo ir tai, jog kai kuriuose rajonuose jau svarstoma privatizuotas paslaugas gražinti savivaldybėms. Todėl pirmininkas pasiūlė palaikyti Europiečių iniciatyvą prieš TTIP ir CETA, o LŠDPS koordinavimo taryba tam pritarė.
LŠDPS inf.
