Spaudos konferencija 2011-01-12 (FOTO)

2011-01-12

7

LŠDPS organizavo spaudos konferenciją dėl Lietuvos žmonių teisių ir laisvių suvaržymų. Spaudos konferencijoje dalyvavo nepriklausomų profesinių sąjungų atstovai.  Dalyvavo A. Bružas, NPPSS pimininkas V. Bakas, JPS pirmininkas A. Dambrauskas, LKDPS pirmininkas J. Rimkus, LMPS pirmininkė A. Kavaliauskaitė.

 

8510293461

 

Supažindiname su ELTOS išplatinta spaudos konferencijos medžiaga.

ELTA

Laisvės gynėjų dieną, sausio 13-ąją, dėl pasak jų, paminamų demokratinių vertybių prie Seimo rūmų piketuos medikų atstovai.

Be specialaus leidimo susirinkti į protestą gali devyni asmenys. Būtent tiek baltais chalatais vilkinčių Lietuvos medikų profesinės sąjungos narių ketina sustoti prie Parlamento rūmų trečiadienį tuo metu, kai bus iškilmingai pakeliama Valstybės vėliava. Profsąjungos atstovai taip išreikš nepasitenkinimą, pasak jų, paminamomis demokratinės vertybėmis: profsąjungos atstovų persekiojimu ir tuo, kad dėl to nėra pradedami tyrimai, taikių susirinkimų draudimu.

“Seimas, paskirdamas Sausio 13-ąją “Mūšiui už tautų laisvę”, pats suprato, kad reikia ir toliau kovoti už savo laisvę, kad jos iki šiol mes neturime. Todėl, jausdami pareigą prieš savo pacientus, mes dalyvausime šitame mūšyje, rytoj turi būti atskaitos taškas. Mes norime pasakyti valdžiai, kad Konstitucijoje yra įteisinta pareiga valdžiai rūpintis valstybę gynusiais žmonėmis, kad tai turi būti ne proginių pasisakymų klausimas, kad tai turi būti kasdienis reikalas”, – sakė Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė Albina Kavaliauskaitė.

Lietuvos medikų profsąjunga su dar penkiomis kitomis – Lietuvos pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimu, Švietimo darbuotojų, Jungtine, Lietuvos kultūros darbuotojų, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėmis sąjungomis – parašė kreipimąsi į aukščiausius valstybės vadovus, teismų pirmininkus, generalinį prokurorą, kuriame išdėstė savo nuogąstavimus dėl žmonių teisių ir laisvių varžymo.

“Mes manome, kad šalis tampa politine valstybe, ypač prasidėjus sunkmečiui, iš esmės buvo priimti sprendimai, kurie anksčiau neturėtų precedentų: praktiškai yra draudžiami taikūs žmonių susirinkimai, persekiojami ne paprasti profesinių sąjungų nariai, bet jų lyderiai, ir tai yra sankcionuojama aukščiausiu lygmeniu. Ginti savo teises yra neefektyvu, nes teismų procesai yra labai ilgi, Vakaruose įprastų arbitražų ar apsaugos programų Lietuvoje nėra”, – sakė Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas Vytautas Bakas.

Kaip persekiojimo pavyzdį susivienijimo pirmininkas pateikė A. Kavaliauskaitės atvejį. Medikė buvo atleista iš Karoliniškių poliklinikos.

“Iš Karoliniškių poliklinikos buvo atleista Albina Kavaliauskaitė, kuri yra Sausio 13-osios dalyvė, ir darbdaviai net neslepia, kad ji buvo atleista dėl savo veiklos profesinėje sąjungoje”, – kalbėjo V. Bakas.

Kitas pateiktas pavyzdys – jaunos moters, trijų vaikų motinos, Švietimo, ugdymo ir socialinių paslaugų darbuotojų sąjungos pirmininkės Jolitos Gaigalienės.

“Ji buvo atleista iš darbo, ir tuo pačiu įsakymu nurodyta, kad darbdavys įformins atleidimą, praneš “Sodrai”, kai išloš bylas. Ji negali kreiptis į Darbo biržą, gauti pašalpų, ji negauna atlyginimo, ji turi tris vaikus, kaip ji gali bylinėtis? Teismai tęsiasi metus laiko, žmogus negali gauti net bedarbio pašalpos. Kreipėmės į Darbo inspekciją, inspekcijos sprendimą darbdavys apskundė teismui”, – moters “Kryžiaus kelius” dėstė Jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas.

Pati profsąjungos pirmininkė sako besijaučianti kaip vergė laisvoje šalyje.

“Pati auginu tris vaikus ir pati savo kailiu patyriau, ką reiškia būti vergu laisvoje Lietuvoje, kai darbdavys tiek mane, tiek visą mano šeimą paverčia vergais, ir nekalbu apie mažą atlyginimą, bet man yra užkertamas kelias net įsidarbinti, gauti socialines garantijas. Ką aš galėčiau papasakoti savo vaikams apie laisvą Lietuvą, jeigu su jų mama laisvoje Lietuvoje yra elgiamasi kaip su verge?”, – klausė J. Gaigalienė.

Be šių dviejų atvejų, buvo dar bent trys, kai, pasak V. Bako, buvo kreipiamasi į prokuratūrą, kad būtų pradėti tyrimai, bet iki šiol nepradėta nė viena byla. Pareigūnų profsąjungų susivienijimo pirmininko manymu, būtų tikslinga tirti ir ar teisėtai neišduodamas leidimas mitinguoti prie Seimo sausio 16 dieną.

“Baudžiamojo kodekso 177 straipsnis dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai yra miręs”, – konstatavo V. Bakas.

Kultūros darbuotojų sąjungos pirmininkas Juozas Rimkus pasakojo, kad dabartinė situacija perpildė net ir “didžiausių idealistų Lietuvoje”, kultūros darbuotojų, kantrybės taurę. Jau ir jie klausinėja: “Kada, jūs, profsąjungos, pradėsite ką nors daryti?”.

Profsąjungų atstovų įsitikinimu, vykdomosios valdžios atstovai turi “arba atsiprašyti, arba atsistatydinti”. Be tokio simbolinio žingsnio, jie reikalauja užtikrinti susirinkimų teisę, tirti galimus profsąjungos narių persekiojimus, padėti užtikrinti subalansuotus darbo santykius.

“Susirinkimų teisė turi būti ne pareikštinė, o besąlygiška, savo ruožtu, valdžia turi tik užtikrinti, kad susirinkimai ir dalyviai turi būti saugūs, turi būti nedelsiant nustatytos suderinus su profesinėmis sąjungomis vietos, bent didžiausiuose miestuose, kur žmonės galėtų rinktis laisvai. Prokuratūra turi pradėti tyrimą dėl penkių atvejų, kuomet buvo požymių, kad žmonės buvo persekioti už aktyvią visuomeninę veiklą, turi būti atliktas tyrimas, o sprendimai ir įrodymai – tai jau tyrimo objektas. Valdžia turi padėti žmonėms užtikrinti saugias, normalias darbo sąlygas, kad darbo santykiai būtų subalansuoti”, – sakė V. Bakas.

Spaudos konferencijoje pagarsintas pareiškimas adresuotas J. E. Lietuvos Respublikos Prezidentei Daliai Grybauskaitei, Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei Irenai Degutienei,  Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Dariui Valiui, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentui Ričardui Malinauskui, Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkui Gintarui Kryževičiui, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkui Ričardui Piličiauskui

PAREIŠKIMAS
Dėl žmonių teisių ir laisvių varžymo

2011 sausio 7 d. Vilnius

Prieš 20 metų atkurta nepriklausomybė simbolizavo laivę, demokratiją, pilietiškumą.
Tačiau praėjus dvidešimčiai nepriklausomos Lietuvos metų, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, ar ji tapo demokratiškesnė, pilietiškesnė? Mums nepriimtina, kad šalis tapo policine valstybe, kurioje iš esmės žmonės neturi galimybių susirinkimuose ginti savo teisių, ekonominių, socialinių interesų. Valdžia vykdo visuomenę skaldančią politiką, neleistinai kišasi į profesinių sąjungų veiklą.
Beatodairiškai liberalizuojami darbo santykiai, persekiojami profesinių sąjungų, visuomenės lyderiai. Prokuratūra ir teisėsaugos institucijos neužtikrina tinkamo tokių įvykių tyrimo, priešingai – neretai pačios įgyvendina žmogaus teisių suvaržymus:  
2004 metais buvo susidorota su Mažeikių miškų urėdijos profesinės sąjungos pirmininku, urėdas trukdė profesinės sąjungos veiklai, pats iniciavo naujo, jam palankaus pirmininko rinkimus. Buvo kreiptasi į Mažeikių rajono apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pagal Baudžiamojo kodekso 177 str.  Prašymas netirtas.
2009 metais buvo panaikintas maisto gaminimo padalinys VšĮ “Joniškio rajono ligoninė” tik dėl to, kad šiam padaliniui vadovavo profesinės sąjungos pirmininkė Laima Čekanauskienė, naujas darbdavys atsisakė pripažinti darbo santykių tęstinumą. Joniškio rajono apylinkės prokuratūra, į kurią buvo kreiptasi, iki šiol jokio atsakymo nepateikė.
2010 metų gegužės mėnesį buvo „susidorota“  su Lietuvos Medikų profesinės sąjungos pirmininke, VšĮ “Karoliniškių poliklinika” profesinės sąjungos pirmininke Albina Kavaliauskaite. Beje, ji yra 1991 sausio įvykių dalyvė, Vyčio kryžiaus ordino kavalierius. Tai itin brutalus ir neleistino susidorojimo pavyzdys, kuris iki šiol nėra tiriamas. 
2009 m. rugpjūčio 24 d. iš UAB „Eiginta“ darbo buvo atleista Jungtinės profesinės sąjungos aktyvistė Jolita Gaigalienė.  Bylos tyrimas dėl neteisėto atleidimo iš darbo vilkinamas visų instancijų teismuose, o moteris su mažamečiais vaikais pailkta be darbo užmokesčio – pragyvenimo šaltinio. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo teisėtai profesinių sąjungų veiklai atsisakyta.
2008-2010 m. dėl veiklos profesinėje sąjungoje buvo atleistas iš darbo  Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkas Vytautas Lamauskas, net kelerius metus dėl aktyvios veiklos ginant pareigūnų interesus buvo persekiota ir vėliau perkelta į kitą įstaigą Lietuvos policijos profesinės sąjungos tarybos narė Roma Katinienė. tas pats atsitiko su Kėdainių policijos pareigūnu Sauliumi Sinickiu. Nė vienas iš šių įvykių nebuvo tiriamas.
Šiuo metu neleistinai persekiojami apie korupciją aukštuose teisėsaugos sluoksniuose prabilę aktyvus pareigūnų bendruomenės profesinės sąjungos lyderiai Kalvarijos policijos pareigūnai. Tyrimas dėl jų vilkinamas.
Mūsų šalyje visiškai nekreipiamas dėmesys nusikalstamoms veikoms, kurios daromos asmens socialinių teisių pažeidimų srityje (LR BK 177),  stebimas TDO Konvencijų, Konstitucijos, Profesinių sąjungų įstatymo,  Darbo kodekso normų ignoravimas; teismai, valdžia savo sprendimais kišasi į profesinių sąjungų vidaus struktūros, darbo reglamento ruošimo klausimus, tuo kišdamiesi į profesinių sąjungų vidaus reikalus, visiškai nepagrįstai  draudžiami susirinkimai reprezentatyviose miestų vietose taip trukdant išsakyti žmonių reikalavimus valdžiai.
Mes, žemiau pasirašiusiųjų profesinių sąjungų vadovai reikalaujame:
1.    Nutraukti profesinių sąjungų aktyvistų persekiojimą dėl priklausomumo profesinėms sąjungoms, pasiekti, kad visos valdžios institucijos užtikrintų tinkamas sąlygas profesinių sąjungų ir jų lyderių veiklai.
2.    Reikalaujame Lietuvos prokuratūros, kad realiai vektų ir būtų taikomas BK 177 str.  “Dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai”, tuo užtikrinant profesinių sąjungų veiklai tinkamas, TDO konvencijų nuostatas atitinkančias sąlygas, nebūtų trukdoma ne tik laisvai veikti, bet ir kurtis. Reikalaujame išanalizuoti visus pareiškimus, kurie buvo gauti 2006-2010 metų laikotarpiu prašant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl trukdymo profesinių sąjungų veiklai (BK 177) ir įvertinti juose priimtų sprendimų pagrįstumą ir teisėtumą.
3.    Reikalaujame, kad būtų apibendrinta teismų (administracinių, bendros kompetencijos) praktika darbo (tarnybos) santykių bylose, užtikrintas greitas, išsamus, nešališkas bylų, susijusių su profesinių sąjungų teisių, darbo (tarnybos) santykių pažeidimais.  Nepriimtina, kai teismai nepaiso silpnesniosios darbo santykių šalies principo, o su darbo (tarnybos) santykiais susijusios bylų nagrinėjimas neatkuria šalių teisių.
4.    Įstatymu nustatyti nuolatines susirinkimų vietas reprezentatyviose didžiausių Lietuvos miestų vietose, užtikrinti greitą ir efektyvų ginčų, kylančių iš susirinkimų laisvės pažeidimų, nagrinėjimą.
5.    Reikalaujame susitikimo su Lietuvos Respublikos generaliniu prokuroru, kuriame norėtume pasiūlyti ir aptarti sprendimus, galinčius užkirsti kelią profesinių sąjungų veiklos pažeidimams ir lyderių persekiojimams.

Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas atstovaujamas pirmininko Vytauto Bako

Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko dr. Alekso Bružo

Jungtinė profesinė sąjunga atstovaujama pirmininko Arvydo Dambrausko

Lietuvos kultūros darbuotojų sąjunga, atstovaujama pirmininko Juozo Rimkaus

Lietuvos medikų profesinė sąjunga atstovaujama pirmininkės Albinos Kavaliauskaitės

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, atstovaujama pirmininko Tomas Vaitkunskas