Gegužės 6 d. švietimo ir mokslo ministras patvirtino bendruosius ugdymo planus dvejiems ateinantiems mokslo metams, kuriuose numatytas ilgesnis mokymosi laikas.
Pasak Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojos Erikos Leiputės-Stundžienės, labiausiai dėl tokio ministro užmojo nukentės pradinukai. Jų mokymosi laikas 2016-2017 mokslo metais (lyginant su šiais mokslo metais) pailgės net trimis savaitėmis.
„Pradinių klasių mokiniai greičiau pavargsta, todėl jie ir turėjo daugiau atostogų nei vyresni vaikai. Jie ne tik anksčiau baigdavo mokslo metus, bet ir per juos turėdavo daugiau dienų pailsėti. Įvesta tvarka nepagerins mokinių pasiekimų, gali atsitikti dargi priešingai“, – komentuoja LŠDPS pirmininko pavaduotoja.
Anot jos, svarbu ne tai, kada mokslo metai prasideda ir baigiasi, o kiek savaičių vaikai mokosi per visus metus. Todėl ministro argumentai, kad daugelyje Europos šalių mokiniai, mokslo metus pradėję rugpjūtį ar rugsėjį, mokosi iki birželio pabaigos – liepos pradžios, nieko verti. Pvz, Suomijoje, nors mokslo metai dažniausiai prasideda rugpjūčio viduryje (savivalda turi teisę kasmet nustatyti metų pradžios datą), tačiau per metus suomiai vaikai turi daugiau atostogų.
LŠDPS įsitikinusi, kad neatkūrus ikikrizinio finansavimo švietimui, jokie panašūs bandymai rezultatų neduos. „Švietimo problemas reikia spręsti iš esmės, o ne tokiais „tuščiais“ judesiais, kurie neduoda jokio rezultato, o tik kelia nepasitenkinimą švietimo bendruomenėje. Tai net darbo imitavimu pavadinti sunku“, – sako Erika Leiputė-Stundžienė.
2015–2016 ir 2016–2017 mokslo metų pradinio ugdymo programos bendrasis ugdymo planas.
