Per pandemiją konsultacijų rengimas moksleiviams, dėl nuotolinio mokymosi patiriantiems sunkumų, valstybinių egzaminų vykdymas bei vertinimas kelia daugybę diskusijų mokytojų bendruomenėje. Šie klausimai nesprendžiami metų metus – už šiuos papildomus darbus ir viršvalandžius deramai nesumokama, o ir mokytojų krūvis gerokai padidėja.
Prisidėjus papildomoms konsultacijoms paroje pritūktų laiko
Praeitą savaitę socialiniame tinkle užvirė diskusija apie mažai apmokamas konsultacijas. Šis įrašas atkreipė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos narės, Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistės Lilijos Jankeliūnienės dėmesį. Dienraščio „Kauno diena“ žurnalistų kalbinta mokytoja sakė dirbanti jau 25-erius metus, tačiau neslepia – šiandien didžiausia problema Lietuvos švietimo sistemoje yra pati švietimo sistema. Kalbėdama apie garsiai eskaluojamas konsultacijas mokiniams, patiriantiems sunkumų dėl nuotolinio mokymo COVID-19 pandemijos metu, pašnekovė užsiminė, kad tokio pobūdžio konsultacijos Vilniaus „Juventos“ gimnazijoje mokytojams dar nebuvo paskirstytos, tai planuojama padaryti gegužės mėnesį.
Tačiau net, kai tai bus padaryta, lituanistė sakė neketinanti jų vesti, nes krūvis kuris jai tenka dirbant 1.31 etato dalimi, yra išties nemažas, o prisidėjus dar ir naujosioms mokinių konsultacijoms, apie kurias kalba ministrė J. Šiugždinienė, veikiausiai paroje pritrūktų laiko. Nes įprastoms mokinių konsultacijoms, įeinančioms į darbo etato sandarą, mokslo metų pradžioje mokytojai jau buvo skirta 180 valandų. Kiekvienam mokytojui skirtų konsultacinių valandų skaičius, sakė L. Jankeliūnienė, gali skirtis – vienas mokytojas jų gauna daugiau, kitas – mažiau, arba negauna išvis. „Konsultacijos nėra paskirstytos konkrečioms klasėms. Jos – pagal individualų kiekvieno mokinio poreikį. Tam tikra dalis tenka ir abiturientams ištisus mokslo metus. Konsultacijas inicijuoja patys mokiniai, jų tėvai arba pasiūlau aš. Tuomet sudarome grafiką su konkrečiu mokiniu ar grupe ir vyksta konsultacijos“, – mokytoja kalbėjo apie jai šiais mokslo metais oficialiai tekusį darbo krūvį.
Kyla klausimas, kokia tiek mokytojo, tiek mokinio darbo diena – dešimt, penkiolika ar 20 valandų?
„Aš ir taip turiu konsultacines valandas, papildomų man nereikia, nes suvokiu, kokia būčiau po aštuonių valandų darbo dienos, jei dar nueičiau į konsultacijas, kurioms finansavimą šiemet skyrė ministrė. Todėl pirmiausia norėčiau kalbėti apie sveiką nuovoką ir idėjos moralumą. Papildomos konsultacijos – tai konsultacijos ne pamokų laiku, o po pamokų. Vadinasi, sakykime, abiturientas po visų pamokų dar eina konsultuotis sinchroniniu arba asinchroniniu būdu. Ir eina, ko gero, ne į vieno dalyko konsultaciją. Mokytojas irgi – po savo darbų, kurie apibrėžti darbo sutartyje, sakykime, po aštuonių darbo valandų, veda konsultacijas. Negi situacija ministrei ir ministerijai atrodo normali? Kyla klausimas, kokia tiek mokytojo, tiek mokinio darbo diena – dešimt, penkiolika ar 20-mt valandų? Tokiu atveju aš abejoju ir konsultacijų verte“, – požiūrį į situaciją dėstė mokytoja.
,,Papildomos konsultacijos – tai konsultacijos ne pamokų laiku, o po pamokų. Vadinasi, sakykime, abiturientas po visų pamokų dar eina konsultuotis sinchroniniu arba asinchroniniu būdu. <…> Mokytojas irgi – po savo darbų, kurie apibrėžti darbo sutartyje, sakykime, po aštuonių darbo valandų, veda konsultacijas. Negi situacija ministrei ir ministerijai atrodo normali?”
Pasak jos, kai kuriose mokyklose mokytojai konsultuoja mokinius, patiriančius mokymosi sunkumų dėl nuotolinio mokymo, jau mėnesį, bet už tokio pobūdžio konsultacijas kai kurioms ugdymo įstaigoms esą vis dar nesumokėta. L. Jankeliūnienė pridūrė, kad ministerijos pateikti skaičiai apie šiam tikslui skirtas lėšas – iki vieno milijono ir trijų šimtų tūkstančių, gali atrodyti įspūdingai, bet turint omenyje, kad šią sumą dalijasi daugybė savivaldybių ir valstybinių mokyklų, realus vaizdas – kuklesnis. „Todėl mes ir turime tokias sumas – keturi eurai vienam abiturientui už vienuolika konsultacijų. Vienos konsultacijos įkainis apie 20 centų. Nežinau, kiek yra tiesos, bet tokius duomenis surinkau iš kolegų. Drįstu teigti, kad atlygis mokytojui yra amoralus – bandelė kainuoja daugiau. Jei matyčiau galimybę, gal tomis konsultacijomis aš pasinaudočiau, bet kai toks užmokestis, tai mane žemina ir tapatintis su tokia ydinga švietimo sistema aš visiškai nenoriu“, – atviravo pašnekovė.
Kyla klausimų
L. Jankeliūnienė įvardijo ir dar vieną svarbų aspektą – jei mokytojas dirba visu etatu pagal darbo sutartį, bet atsiradus Švietimo, mokslo ir sporto ministrės šiemet patvirtintoms konsultacijoms, atsiranda papildomo darbo. Vadinasi, pagal Darbo kodeksą darbdavys turi sudaryti atskirą sutartį su mokytoju, akcentavo ji, ir už tai mokėti. Jei tokios darbo sutarties nėra, mokytojas dirba viršvalandžius. „Tada reikėtų žvilgtelėti, kaip mokama už viršvalandžius? Kaip aš suprantu, realiai už viršvalandžius nemokama. Mums kol kas irgi nesiūlyta sudaryti papildomų sutarčių mokykloje“, – teigė Vilniaus „Juventos“ gimnazijos lituanistė.
,,Jei mokytojas dirba visu etatu pagal darbo sutartį, bet atsiradus Švietimo, mokslo ir sporto ministrės šiemet patvirtintoms konsultacijoms, atsiranda papildomo darbo. Vadinasi, pagal Darbo kodeksą darbdavys turi sudaryti atskirą sutartį su mokytoju ir už tai mokėti. Jei tokios darbo sutarties nėra, mokytojas dirba viršvalandžius.”
Taip pat L. Jankeliūnienei kyla klausimas, kokiu principu suskirstyti mokinius, kurie turi mokymosi sunkumų, ir tuos, kurie jų neturi, nes, jos nuomone, vienokių ar kitokių sunkumų dėl nuotolinio mokymo situacijos turi visi mokiniai. „Skaičius nėra apribotas. Visi mokiniai turi teisę pasakyti, jei turi mokymosi sunkumų, ir mokytojas privalo visus juos priimti“, – akcentavo pašnekovė.
Maži įkainiai už papildomus darbus kelia nemažai neigiamų emocijų
Šių metų gegužės 3 d. Lietuvos švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė pasirašė įsakymą dėl įkainių už pagrindinės / pakartotinės sesijos valstybinių ir mokyklinių brandos egzaminų vykdymą, vertinimą ir apeliacijų nagrinėjimą. Maži įkainiai kelia nemažai neigiamų emocijų: sutrikimo, abejonių, pykčio. Yra ir neaiškumų – nurodoma vieno įvertinto darbo vertė, kuria dalysis neaišku, kiek vertintojų (juk būna, jog darbą vertina ne tik du, bet ir keturi, penki vertintojai). Už vertintojo įvertintą kandidato ar apeliacinės komisijos nario įvertintą apelianto darbą rekomenduojamas ne mažesnis kaip 2,77 Eur įkainis (jei kandidato darbą vertina keli vertintojai, įkainis atitinkamai dalijamas). Už vieno brandos darbo įvertinimą rekomenduojamas ne mažesnis kaip 2,77 Eur įkainis (jei brandos darbą vertina keli vertintojai, vėl dalijasi tuos beveik tris eurus). Ar įsivaizduoja tokių įkainių skelbėjai, kiek užima laiko vieno darbo įvertinimas? Negi naiviai tikima, jog tai 3-5 minutės?
,,Ar įsivaizduoja tokių įkainių skelbėjai, kiek užima laiko vieno darbo įvertinimas? Negi naiviai tikima, jog tai 3-5 minutės?”
Problemos dėl papildomo darbo yra gerokai įsisenėjusios
Šiandien dalis mokytojų atsisako rengti konsultacijas mokiniams, patiriantiems sunkumų dėl nuotolinio mokymo proceso organizavimo būdo, arba dalyvauti egzaminų vykdyme ir vertinime. Tačiau tai padaryti išdrįsta ne visi. Vis dėlto dalis mokytojų neišlaiko vadovybės spaudimo ir dirba papildomus viršvalandžius už niekinius pinigus.
Taip pat L. Jankeliūnienės interviu galite rasti Kauno.diena.lt
LŠDPS informacija
