LŠDPS pirmininko pavaduotojos Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Lilijos Bručkienės, daugiau kaip 30 metų dirbančios mokytojos ir aktyvios visuomenininkės, keturių dalių interviu radijo laidoje ,,Gyvenimo švyturiai“ apie mokytojos profesiją ir veiklą profsąjungoje.
Artėjant Mokytojo dienai straipsnyje pristatomas L. Bručkienės interviu apie jos kaip mokytojos kelią bei požiūrį į šią profesiją.
,,Kad būsiu mokytoja, aš turbūt žinojau jeigu ne nuo gimimo, tai nuo to momento, kai pagalvojau, ką aš norėčiau dirbti. Tai supratau, kad aš noriu dirbti mokytoja. Keitėsi tik kokio dalyko. Fizinio <…> galvojau, matematikos, ne pradinėse patiko ir vyresnėse taip užnešė ant literatūros netaisyklingai kalbant, tai supratau, kad turbūt norėčiau būti lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja. Niekada nesigailiu, kartais gailiuosi, kad lietuvių kalbos ir literatūros, ypač kai savaitgaliais susikaupia kokią 20 valandų gryno darbo rašinių taisymo, tai tada pagalvoju, kad galėjau išmintingiau pasirinkti pačią specializaciją. Bet kad mokytoja, tai niekada nesigailėjau”, -pasakoja mokytoja.
,,<…> kartais gailiuosi, kad lietuvių kalbos ir literatūros, ypač kai savaitgaliais susikaupia kokią 20 valandų gryno darbo rašinių taisymo <….> Bet kad mokytoja, tai niekada nesigailėjau.”
Kalbėdama apie profesijos specifiką, L. Bručkienė teigia, kad jam reikia paaukoti beveik visą laiką.
,,Vienas iš sudėtingiausių tai yra darbai, kuriuos reikia taisyti po pamokų. Tai tarkim, vienam rašiniui ištaisyti vyresnės klasės reikia maždaug pusvalandžio. Jeigu klasėje yra trisdešimt vaikų, penkiolika valandų gryno darbo reikia tam, kad ištaisytum. Tų rašinių reikia parašyti ne vieną, dar yra pastraipos ir visokie kitokie darbai. Dar tu turi tuos darbus daryti absoliučiai švaria galva, nepavargęs, tu negali jų taisyti vakare, tu turi dar pora kartų peržiūrėti ir taip toliau. Tai mano šių metų tikslas yra turėti vieną laisvą dieną per mėnesį, arba šeštadienį, arba sekmadienį praktiškai be darbų. Pavyzdžiui, jeigu tu nori gerai ir įdomiai pasiruošti iš naujo kažkokiam dalykui, tai penkios šešios valandos tam pasiruošimui vienai pamokai.
,,Pavyzdžiui, jeigu tu nori gerai ir įdomiai pasiruošti iš naujo kažkokiam dalykui, tai penkios šešios valandos tam pasiruošimui vienai pamokai.”
Tai čia yra ta specifika, kurią mato, kaip aš juokiuosi, tik vyr. mokytojai, tai yra, mokytojų vyrai. Visi kiti net nemato ir nežino, ir net nesuvokia, ką reiškia mokytojo, ypač lituanisto darbas. Mes tiesiog sėdime užsikasę su taisymais. Aišku, tu gali to nedaryti. Bet tada mokiniai nesimokys ir nesiruoš”, – pasakoja L. Bručkienė.
,,Tai čia yra ta specifika, kurią mato, kaip aš juokiuosi, tik vyr. mokytojai, tai yra, mokytojų vyrai. Visi kiti net nemato ir nežino, ir net nesuvokia, ką reiškia mokytojo, ypač lituanisto darbas.”
Nepaisant sunkumų Lilija Bručkienė teigia, kad šis darbas yra labai prasmingas.
,,Turbūt didžiausia laimė ir kokia gali būti prasmė, nes aš darbe ieškau prasmės. Man tai turi būti ne šiaip kokia tai savirealizacija dėl savo ego, o kažkokia didesnė prasmė. Tai aš turiu laimę matyti, kaip iš vaiko užauga asmenybė, ir galiu padėti užaugti tai asmenybei, galiu padėti, kai jam sunku, galiu pastebėti ir padėti, kai jis atstumtas, galiu padėti formuoti mąstymą, pasaulėžiūrą ir taip toliau. Ir kadangi mūsų yra ilgoji gimnazija, tai aštuonerius metus aš galiu prisidėti prie to vaiko formavimo į absoliučiai sąmoningą asmenybę. Man tai atrodo, nu vienas iš prasmingiausių darbų. Kaip ir medikas, gydytojas yra tas, kuris formuoja visuomenės prasmes. Tai toje vietoje aš matau tą 18-19-metį savarankiškai mąstantį pilietišką atsakingą, tiesiog aš jaučiu, kad yra ir mano indėlio”, – sako L. Bručkienė.
,,Turbūt didžiausia laimė ir kokia gali būti prasmė <…> Tai aš turiu laimę matyti, kaip iš vaiko užauga asmenybė.”
Prieš keletą metų L. Bručkienė įsitraukė į aktyvią visuomeninę veiklą, kovodama dėl geresnio atlyginimo ir darbo sąlygų mokytojams.
,,Dabar dažniausiai antros pusės leidžia tau užsiimti daug laiko ir investicijų reikalaujančių hobių. Ir tas tavo indėlis į šeimos biudžetą nėra toks svarus, koks turėtų būti pagal tai, kiek laiko gyvybinės jėgos ir laiko tu sunaudoji. Tai šioje vietoje yra tikrai socialinė neteisybė. Ir tai, kiek dabar trūksta mokytojų, rodo, kad jėgų sąnaudos, darbo sąnaudos, atlygis ir darbo sąlygos nėra proporcingos.
,,Ir tai, kiek dabar trūksta mokytojų, rodo, kad jėgų sąnaudos, darbo sąnaudos, atlygis ir darbo sąlygos nėra proporcingos.”
Tai visuomeninė veikla prasidėjo atsitiktinai iš vienos pusės, iš kitos pusės, pakankamai kryptingai: iš pradžių tu rūpiniesi savo kaip profesionalo mokytojo keliu, o tada tu atsigręži į bendruomenę ir supranti, kad galbūt tu turi pasirūpinti bendruomene ir netgi ateitimi, nes aš esu labai idėjinis žmogus. Tai ta visuomeninė veikla atsirado dėl to, kad aš supratau, jog reikia pakovoti, nes ta situacija yra labai sudėtinga ir mokytojų darbo sąlygos sudėtingos, ir atlyginimai nėra adekvatūs. Ir jeigu dabar tų idėjinių dar yra jų, tai jaunas žmogus paskaičiuoja, kad jis savo jėgas gali skirti kitam darbui, irgi prasmingam, bet kuriame moka gerokai daugiau.
,,Ir jeigu dabar tų idėjinių dar yra jų, tai jaunas žmogus paskaičiuoja, kad jis savo jėgas gali skirti kitam darbui, irgi prasmingam, bet kuriame moka gerokai daugiau.”
Prie 4 metus Lilija Bručkienė išleido knygą“ apie tris savaites streikuojančių mokytojų gyvenimą ministerijoje, taip pat joje analizuojamos švietimo sistemos problemos. Šita knyga pavadinta ,,Be penkių minučių prestižinė“. Tai aliuzija į valdžios pažadą, kad mokytojų profesija taps prestižine (apie knygos pristatymą daugiau rasite čia).

Lilija Bručkienė
Artėjančios Mokytojos dienos proga Lilija Bručkienė savo kolegoms linki tikėti tuo, ką daro, suprasti darbo prasmingumą ir drąsos keisti, nes net vienas žmogus gali pradėti pokyčius, kurie paskui nubanguoja tolyn, erdvės saviraiškai.
Apie L. Bručkienę kaip aktyvią visuomeninkę, profsajungos veiklą ir streikus – jos interviu kitame straipsnyje.
L. Bručkienės keturių dalių interviu radijo laidoje ,,Gyvenimo švyturiai“ klausykite čia.