Vasario 25 d. švietimo profesinių sąjungų atstovai susitiko su Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais ir partijos pirmininku Gabrieliumi Landsbergiu aptarti šiuo metu švietime vykstančių procesų.
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinei sąjungai atstovavo pirmininkas Andrius Navickas, pavaduotojai Erika Leiputė-Stundžienė ir Vytautas Silvanavičius. Partijos pirmininkas G. Landsbergis patikino, jog TS-LKD stebi situaciją, pastebėjo, jog derybos tarp streikuojančių profsąjungų ir Vyriausybės vykstančios chaotiškai. Jis patikino, jog jo vadovaujamai partijai švietimas yra prioritetas.
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas padėkojo, kad TS-LKD yra kol kas vienintelė partija, susidomėjusi švietime vykstančiu ginču ir norinti aiškintis, kas iš tiesų vyksta. Jo teigimu, konfliktas švietime kilo ne šiandien, taip pat pasidžiaugė, kad profesinės sąjungos pateikė bendrus reikalavimus Vyriausybei. O kas link derybų, pasak A. Navicko, jos net nėra prasidėjusios, nes tai, kas vyksta, – tėra imitacija ir tarimasis dėl streiko nutraukimo.
Jo teigimu, LŠDPS nenusileis dėl reikalavimų, ir pabrėžė, jog Vyriausybė per daug akcentuoja mokytojų atlyginimus. Tuo tarpu daug svarbiau yra ugdymo kokybė, todėl būtina grąžinti nurėžtas mokinio krepšelio lėšas, ir tik tada kalbėti apie modelių ar metodikų keitimą. „Mūsų profsąjunga streikų neatidės, laikysimės tvirtai, kompromisų negali būti“, – kalbėjo LŠDPS pirmininkas.
V. Silvanavičius pabrėžė, kad kalbėti reikia ne apie finansavimo mokymo lėšoms didinimą, o apie jo atkūrimą ir pateikdamas statistinius duomenis parodė, kad 2015 m. bendra mokinio krepšelio lėšų suma, lyginant su 2009 m., buvo 79 mln. eurų mažesnė, o lyginant su 2011 m. – 50 mln. mažesnė. „Taigi krizės metais šalis gebėjo skirti mokymo lėšų ženkliai daugiau nei dabar, o Premjeras teigia, kad tų 19 mln. eurų niekaip negali rasti, kai krizė seniai jau pamiršta ir šalies BVP gerokai didesnis nei krizės piko metu 2011 m.“, – kalbėjo LŠDPS pirmininko pavaduotojas
Anot jo, kalbos apie mokytojų atlyginimų didinimus taip pat neatitinka tikrovės. Krizės metu mokytojų atlyginimai mažėjo dėl koeficientų „žirklių“ įvedimo (apie 5 proc.), dėl nekontaktinių 3 valandų (nuo 18 kontaktinių) už papildomus darbus finansavimo neskyrimo (apie 17 proc.), dėl bazinės mėnesio algos sumažinimo (4,6 proc.), t.y. atlygis už tą patį atliekamą darbą sumažėjo daugiau kaip 25 proc.. „Todėl ne vien dėl krūvio mažėjimo (mažėjant mokinių skaičiui) mažėjo mokytojų darbo užmokestis, kaip bando įteigti Vyriausybės ir ministerijos atstovai. Ar gali tenkinti mokytojus tas 3 proc. koeficientų padidinimas nuo sausio 1 d. ir žadamas koeficientų „didinimas“ 1,5 proc. nuo rugsėjo 1 d.? Kada tokiais tempais einant atkursime mokytojams sumažintus atlyginimus?“, – retoriškai klausė V. Silvanavičius.
Politikai, deklaruodami didelį susirūpinimą Lietuvos švietimu, siūlė priemones, kuriomis galėtų prisidėti prie profesinių sąjungų reikalavimų įgyvendinimo. Pažadėta inicijuoti derybų aptarimą Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitete. LŠDPS pirmininkas pritarė partijos lyderio pasiūlymui parengti dokumentą, kuriame būtų išdėstyta bendra pozicija, sprendimai ir įsipareigojimai švietimo situacijai keisti.
LŠDPS inf.
