Ne vienas mokytojas, ranką pridėjęs prie širdies, pasakytų, kad jo laiką kažkas pavagia. Tai kas tas mokytojų laiko vagis?
Įvedus etatinio darbo apmokėjimo sistemą, dažnas ugdymo įstaigos vadovas ėmė tvirtinti, kad mokytojui yra už viską sumokėta. Pasitaikė tokių atvejų, kai mokytojas, atlikęs visus darbus ugdymo proceso metu, per mokinių atostogas vėl turėjo imituoti tuos pačius darbus – juk jie, anot vadovų, tarifikuoti mokytojui. Taip mokytojas už vieną atlygį atidirbo du kartus. Kaip teigiama nepriklausomų ekspertų 2019 m. vasarą atliktoje sociologinės apklausos ataskaitoje, 47,6 proc. mokytojų nurodė, kad reikalaujama būti darbo vietoje, o 22,2 proc. – kad minėtu klausimu dėl darbo organizavimo tvarkos mokykloje dar nėra susitarta. Kaip vienas iš atnaujinto Darbo kodekso privalumų buvo akcentuojamas šiuolaikiškas požiūris į darbo grafiką ir teisinėmis priemonėmis suteikta galimybė diegti visai Europai jau seniai įprastas lankstesnes darbo formas. Tačiau Lietuvos švietimo įstaigose, panašu, iš sovietmečio paveldėto biurokratų požiūrio į darbuotojų teises ir pareigas kol kas neveikia net pasikeitę įstatymai.
Panaši situacija ir su darbais, kurie neišvengiamai atsiranda ugdymo proceso metu. Darbo sutartyje sulygstama dėl konkrečių darbų, už kuriuos mokamas atlygis. Bet dažnai mokytojas dirba daugiau nei buvo sutarta. Tai nefiksuojama darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Žinoma, kas nefiksuojama, už tą ir sumokėti galimybės nėra.
Ar tik nebus čia šuo pakastas? Ar tik nebus čia pasislėpęs laiko vagis?
Kad tikrai išaiškintume laiko vagį, LŠDPS pasiūlė nuo šių metų rugsėjo 1 d. parengtose lentelėse fiksuoti darbo laiką, kurį realiai mokytojas dirba. Siūlome, kad kiekvienas mokytojas, jeigu tik užfiksuos darbo virškrūvį, apie tai raštu informuos mokyklos vadovą ir paprašys už tai atlyginti įstatymų numatyta tvarka. Jei mokyklos vadovas nesutiks, LŠDPS nariams bus sudaryta galimybė kreiptis į Darbo ginčų komisiją ir išieškoti nepriemoką.
2019 m. DELFI užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa parodė [1], kad 16,7 proc. Lietuvos dirbančiųjų už viršvalandžius nėra sumokama, 50, 5 proc. sumokama tik retkarčiais. Su mokytojų darbu susijusios analogiškos statistikos nėra, tačiau iš praktinės patirties galima būtų daryti prielaidą, kad nesumokama beveik visiems viršvalandžius dirbantiems mokytojams. Todėl tokia darbo laiką fiksuojanti praktika padėtų pamatyti tikrą situaciją šalyje ir būtų svarus įrodymas kalbantis galbūt net apie Darbo kodekso pažeidimus.
Gal ne visi bus tokie drąsūs ir išdrįs pareikalauti savo uždirbtų pinigų, bet realiai atidirbto laiko fiksavimas tikrai padės vadovui įrodyti, kad dauguma veiklų įvykdyta ugdymo proceso metu ir nereikės per mokinių atostogas imituoti stropaus darbuotojo.
Sutramdykime laiko vagį, neleiskime grobti iš mūsų valandų, kurios nėra begalinės…
LŠDPS informacija
[1] https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/virsvalandziu-apmokejima-laiko-katastrofisku-pusei-dirbanciuju-uz-juos-sumokama-tik-kartais.d?id=81245913
