LŠDPS Žemaitijos regiono profesinių sąjungų susivienijimas, susipažinęs ir įvertinęs naujos redakcijos LR ŠĮ projektą, konstatuoja, kad į daugelį švietimo bendruomenės ir visuomeninių organizacijų pastabų projekto rengėjai bei LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas neatsižvelgė, nors buvo pakankamai laiko iki pavasario sesijos organizuoti konsultacijas su įvairiom interesų grupėm, tuo pažeisdamas pagrindinius demokratinius teisingumo, sąžiningumo bei skaidrumo principus, rašoma kreipimesi.
Pagrindinis švietimo sistemos bendrojo lavinimo tikslas – ugdymo kokybė. Šis svarbus veiksnys neatsiejamai susijęs su ugdytinių bei pedagogų santykiais,kuriuos reglamentuoja: mokinio teisės ir pareigos (46 strp.);tėvų (globėjų,rūpintojų) teisės ir pareigos (47 strp.) bei mokytojų teisės ir pareigos(49 strp.). Ši ŠĮ dalis yra išbalansuota, nesudaranti prielaidų sustiprinti mokinių motyvaciją ir jų elgesį bei neįpareigoja tėvus konstruktyviai bei pagarbiai bendradarbiauti su pedagogais,užtikrinant savo vaikų reguliarų mokyklos lankymą, pažangumą bei tinkamą, kultūringą elgesį.Visiškai neįvertinta dabartinė kriminogeninė situacija švietimo įstaigose,kur vyrauja agresija, smurtas, narkotikų bei svaigalų vartojimas,kai mokinių sergamumas, LR SAM duomenimis, psichinėmis ligomis – 41,7 proc.
LR Seimo TD pateiktos pastabos ,kad visuomeninių organizacijų siūlomos pataisos prieštarauja LR CK,ATPK,Vaikų teisių Konvencijai ir kitiems teisės aktams yra ne kas kita kaip biurokratinis požiūris į svarbių problemų sprendimą.Mūsų manymu,LR Seimo TD specialistai turėjo pasiūlyti kaip suderinti minėtų teisės aktų prieštaravimus,sprendžiant ŠĮ 46;47 ir 49 strp. disbalanso problemą.
Vertinant LR ŠĮ projekto 41 strp. dėl mokyklų tipo įvairumo-yra labai daug pasiūlymų tiek iš Seimo narių,kurie yra net prieštaringi,tiek iš švietimo bendruomenės-galima daryti prielaidą,kad šis klausimas nėra išdiskutuotas iki galo ir reikalinga nauja diskusija,norint demokratiškai išspręsti šią labai svarbią švietimo sistemai problemą.
Tik aiškiai reglamentuojant gimnazijos, ilgosios gimnazijos(o kodėl ne vidurinės mokyklos), statusą, netaikant jokių išimčių „katalikiškoms“ bei privačioms mokykloms. Labai aiškiai nustačius kas yra gimnazija ir kas įgyja teisę būti gimnazistu, būtų galima sureguliuoti universitetų skaičių, kuris dabar yra perteklinis ir finansiškai nuostolingas valstybei. Išsispręstų klausimas dėl vidurinių mokyklų kaimo vietovėje.
Svarbi problema – pradinių mokyklų tipas. Su šia problema susiduria darželiai-mokyklos. Nepriskyrus šių įstaigų pradinėms mokykloms kyla pavojus,kad šios įstaigos išnyks, o tai pažeis vaikų teises į tęstinumą ir saugumą, nes būtent tokiose mokyklose vaikai jaučiasi saugūs, apsaugoti nuo išorinės neigiamos įtakos.
Įvertinus paminėtas problemas ir jas sukeliančias grėsmes, manome, kad dėl šio LR ŠĮ projekto turi būti diskutuojama ir derinama su švietimo bendruomene, tuo labiau, kad 2012 m. LR ŠĮ vėl turės būti keičiamas,nes keisis ir LR Švietimo strategija. Šią problemą žino ir LR Seimo Švietimo,mokslo ir kultūros komitetas bei LR Švietimo ir mokslo ministerija.Būtų neracionalu priimti ŠĮ tik vieniems metams.
Mūsų manymu, toks sprendimas pakenktų LR Seimo prestižui. Kita dalis,reglamentuojanti apskričių švietimo įstaigų perdavimą savivaldybėms ir LR ŠMM, gali būti priimta,vengiant šių įstaigų finansavimo bei pavaldumo problemų, teigiama Žemaitijos regiono susivienijimo kreipimesi į Seimo vicepirmininkę V. Baltraitienę.
